Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas kartu su Kleboniškio ir Kauno Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenių atstovais surengė talką, kurios metu užtvarai įrengti pusės kilometro ilgio Kleboniškio gatvės atkarpoje.
Prie tvorelės iškastose duobėse sustatyti kibirai, kuriuose atsidurs migruojantys varliagyviai. T.Ivanausko progimnazijos ir Kleboniškio bendruomenės atstovai pažadėjo kasdien tikrinti gaudykles ir nunešti juos į paupį.
Pasak Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovo Nerijaus Zableckio, pirmosios pabunda pievinės varlės, vėliau rupūžės, o orams vis labiau šylant paskutinės atkunta žaliosios varlės. Kleboniškio miške daugiausia gyvena rupūžių.
Po kelmais ir puvenomis, duobelėse ir giliuose graužikų ar kurmių urveliuose gausu puikių drėgnų slėptuvių, kuriose žiemą temperatūra nenukrinta žemiau nulio laipsnių.
Kai dienos temperatūra pakyla bent iki 10 laipsnių, o naktimis nepasitaiko šalnų, prasideda rupūžių migracija. Jos labai konservatyvios – visada migruoja į tas pačias vietas ir gali nustraksėti net 2–3 kilometrus.
Dieną saulės kaitinama Neries pakrantė puikiai tinka varliagyvių nerštui.
„Susidarė labai palankus varliagyviams derinys – žiemavietės ir neršto vieta yra visai greta“, – aiškino N.Zableckis. Didžiausia problema jiems – kirsti judrią Kleboniškio gatvę.
Kad varliagyviai galėtų saugiai migruoti, įrengiamos nuolatinės gelžbetonio tvorelės su specialiomis pralaidomis arba statomi laikini atitvarai. Tinkamose vietose įrengtos apsaugos apriboja varliagyvių patekimą ant važiuojamosios kelio dalies.
Nors tvorelės – gana brangus inžinerinis įrenginys, jos užtikrina ilgalaikę gyvūnų apsaugą. Tokios apsaugos gana įprastos daugelyje užsienio šalių, o Lietuvoje jos kol kas įrengtos tik Veisiejų (Lazdijų r.), Varnių (Telčių r.) ir Pavilnių (Vilnius) regioniniuose parkuose.
N.Zableckis priminė, kad varliagyviai – svarbi gamtos dalis, tačiau dėl buveinių nykimo, cheminių medžiagų naudojimo žemės ūkyje ir kitų žmogaus veiklos nulemtų priežasčių jų populiacija nyksta.
Varliagyviai surenka daug sodo ir daržo kenkėjų, minta uodais, vabalais, besparniais. Rupūžės minta šliužais, kurių kiti gyvūnai išvis neliečia, jos bene vienintelės naikina kolorado vabalus ir jų lervas.
