Prieš milijonus metų gintare užkonservuotas voras pakrikštytas lietuvio garbei

Įspūdingą gintaro inkliuzų kolekciją sukaupęs nidiškis Kazimieras Mizgiris (72 m.) už savo nuopelnus sulaukė atpildo – prieš milijonus metų sakuose įklimpęs voras pavadintas jo garbei – Sosybius mizgirisi.

Šis inkliuzas išgarsino jo savininką K.Mizgirį. Gintaro sakuose prieš milijonus metų sustingusio voro vardas – Sosybius mizgirisi.<br> G.Pilaičio nuotr.
Šis inkliuzas išgarsino jo savininką K.Mizgirį. Gintaro sakuose prieš milijonus metų sustingusio voro vardas – Sosybius mizgirisi.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Mizgirių šeimos gintaro muziejus Nidos centre.<br> GPilaičio nuotr
 Mizgirių šeimos gintaro muziejus Nidos centre.<br> GPilaičio nuotr
Kazimieras ir Virginija Mizgiriai įkūrė gintaro galerijas Vilniuje, Kuršių nerijoje, o pernai atidarė muziejų Nidoje.<br> D.Rimeikos nuotr.
Kazimieras ir Virginija Mizgiriai įkūrė gintaro galerijas Vilniuje, Kuršių nerijoje, o pernai atidarė muziejų Nidoje.<br> D.Rimeikos nuotr.
Šis inkliuzas išgarsino K.Mizgirį. Gintaro sakuose prieš milijonus metų sustingusio voro vardas – Sosybius mizgirisi.<br>G.Pilaičio nuotr.
Šis inkliuzas išgarsino K.Mizgirį. Gintaro sakuose prieš milijonus metų sustingusio voro vardas – Sosybius mizgirisi.<br>G.Pilaičio nuotr.
Žinomas fotomenininkas K.Mizgiris gintarais domisi jau 40 metų.<br> G.Pilaičio nuotr.
Žinomas fotomenininkas K.Mizgiris gintarais domisi jau 40 metų.<br> G.Pilaičio nuotr.
Hamburgo universitetas K.Mizgiriui pranešė, kad voras pavadintas jo vardu.<br> Mizgirių muziejaus archyvas.
Hamburgo universitetas K.Mizgiriui pranešė, kad voras pavadintas jo vardu.<br> Mizgirių muziejaus archyvas.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaruose sustingo prieš milijonus metų skraidę vabzdžiai, augalų liekanos, net žvėrių plaukai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
 Muziejaus šeimininkas ir pats gaudo gintarą.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
 Muziejaus šeimininkas ir pats gaudo gintarą.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Aug 7, 2022, 7:51 PM

Su žmona Virginija gintaro meno galerijas Vilniuje ir Kuršių nerijoje įkūręs, o pernai ir muziejų Nidoje atidaręs žinomas fotomenininkas K.Mizgiris nesitikėjo, kad bus taip pagerbtas, – nuo šiol jo pavardė bus minima geologijos literatūroje, kataloguose, vadovėliuose.

Maža to, jeigu koks nors mokslininkas pageidautų iš arčiau pamatyti sakuose galbūt prieš 50 milijonų metų sustingusį vorą, jis turėtų atvykti į Mizgirių šeimos muziejų Nidoje – ten saugomas gintaro gabalėlis su vieninteliu žinomu voro Sosybius mizgirisi egzemplioriumi.

Radinys pribloškė vokietį

„Neprisimenu, kur ir kaip šis gintaras pateko man į rankas. Jį nušlifavus atsivėrė spalvų grožybė, o viduje – voras, kurį gamta užkonservavo.

Medis sutrūnijo, sakai sukietėjo, miškus užliejo jūra, bangų nugludintas gintaras išmestas į krantą“, – pasakojo K.Mizgiris.

Inkliuzuose aptinkamos musių, bičių, laumžirgių, peteliškių, kirminų liekanos rodo, kad vabzdžiai bandydavo vaduotis iš nelaisvės. Inkliuzai su jų kojomis, sparnais įdomūs, bet vertingesni tokie, kuriuose matome visus gyvius.

Būtent toks inkliuzas eksponuotas Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerijoje. Šeimos rinkinys sudomino jų bičiulį iš Vokietijos – Hamburgo universiteto Geologijos ir paleontologijos muziejaus bendradarbį Jorgą Wunderlichą. Per mikroskopą pažvelgęs į gintarą su voru mokslininkas aiktelėjo – tokių gyvių inkliuzuose jis dar nebuvo regėjęs.

Voriukas primins pavardę

Greitai K.Mizgiris sužinojo, kad gintare sustingo ne bet kokios, o mokslininkų dar neaprašytos vorų giminės atstovas. J.Wunderlichas pasielgė džentelmeniškai – nusprendė pasauliui nežinomą vabzdį pavadinti ne savo, o unikalaus inkliuzo savininko nidiškio vardu – Sosybius mizgirisi.

Po kurio laiko Hamburgo universitetas K.Mizgiriui atsiuntė oficialią pažymą, patvirtinančią, kad šis voras ištirtas, aprašytas mokslo literatūroje ir nuo šiol visose enciklopedijose bus vadinamas jo vardu.

K.Mizgiris jam atitekusią garbę vertina filosofiškai: „Žmogaus būtis – laikina ir trapi. Malonu jausti, kad tavo pavardė galbūt nepranyks ir po mirties. Dar įdomiau gyvam esant žinoti, kad ją išsaugojo kažkoks prieš dešimtis milijonus metų gyvenęs voriukas.“

Žinomas fotomenininkas K.Mizgiris prieš keturiasdešimt metų į gintaro pasaulį nėrė kartu su žmona Virginija, kurios patarimų iki šiol  įdėmiai klausosi. Ar bendražygė neįsižeidė, kad inkliuze atrastas nežinomas gyvis pavadintas ne jos, o sutuoktinio vardu?

„Manęs niekas neklausė – pavadino ir tiek žinių. Ir dar pasakė, kad šis voras - vyriškos giminės. Jeigu būtų buvęs moteriškos, gal ir Virginijai pasisektų. Manau, kad pagerbta visa šeima“, - šypsojosi K.Mizgiris.

Įkūrė neįprastą muziejų

Kuršių nerijos senbuviai Kazimieras ir Virginija Mizgiriai, atidarę privatų muziejų Nidos centre, ten perkėlė savo unikalų dešimtmečiais kauptą gintarų ir juvelyrikos dirbinių rinkinį.

Ekspozicijoms pritaikytas senas medinis vasarnamis statytas 1940 metais, kai Nidoje jau šeimininkavo Klaipėdos kraštą aneksavę naciai.

Šis pastatas – saugoma kultūros paveldo vertybė. Mizgiriai jį savo lėšomis per ketverius metus restauravo.

Mizgirių muziejuje gintarai pristatomi įvairiomis meninėmis priemonėmis, istorinės žinios perteikiamos įtaigiai ir šiuolaikiškai.

Ekranuose slenka vizualizuotos sakmės apie gintarų kilmę, jų formas, atspalvius, susidarymą, gavybos būdus, reikšmę žmonijos civilizacijai ir kultūrai.

Pristatomi ne tik Baltijos regiono, bet ir iš viso pasaulio atkeliavę gintarai, inkliuzai, meno dirbiniai.

Įkvėpė ir menininkus

Muziejaus įkūrėjai išskirtinius gintarus ir dirbinius įsigijo meno parodose, aukcionuose, atsigabeno iš Meksikos, Dominikos, Kinijos, kitų šalių.

Muziejuje rodomas prieš 50 milijonų metų augusių gintarmedžių sakų, virtusių fosilijomis, kelias iš gamtos į kultūrą. Antrajame aukšte – menininkų sukurti gintaro papuošalai, K.Mizgirio užfiksuoti įspūdingi Kuršių nerijos vaizdai.

Mizgirių įkvėptas ne vienas menininkas susidomėjo šia žaliava – derindamas ją su žalvariu, sidabru, auksu, mineralais sukūrė įstabių kūrinių.

„Inkliuzuose regime prieš milijonus metų augusių medžių daleles, augalus, žiedadulkes, žvėrių plaukus, vabzdžius. Sakuose įklimpdavo ir smulkūs ropliai.

Tai vertinga, ko gero, vienintelė tų laikų autentiška medžiaga gamtininkams, paleontologams“, – kalbėjo ir jų pripažinimą pelnęs K.Mizgiris.

Muziejaus šeimininkas po smarkesnių audrų ir pats brenda į ošiančią jūrą, graibo gintarą - kitiems su juo konkuruoti nelengva.   

Nuostabi gyvybės įvairovė

Švedijos gamtininkas Karlis Linnaeusas, dar XVIII a. viduryje apibrėžęs pagrindines faunos ir floros rūšis, aiškinęs, jog jų skaičius nekinta, nebuvo pedaktiškai tikslus - nuošalesnėse vietovėse vis dar atrandamos naujos, neaprašytos visokiausių gyvių ir organizmų rūšys.

Žmogui sunkiau pasiekiamose vandenynų gelmėse aptinkami tik ten gyvenančių, prie aukšto vandens slėgio prisitaikiusių gyvųjų organizmų. Įvairove kunkuliuoja koralų rifai - spalvingų žuvų, keisčiausių formų moliuskų karalystė.

Mokslininkai šiuo metu ištyrė ir aprašė apie 260 tūkst. kriauklių, bet kiek jų yra iš tikrųjų? Niekas to nepasakytų - kasmet pasaulyje atrandama apie 30-40 naujų moliuskų rūšių.

Prieš kelis dešimtmečius klaipėdiečio kolekcininko Henriko Danilos rinkinį papildė blanki žirnio dydžio kriauklė, Vakarų Afrikos pakrantėse tralais žūklavusių žvejų išgriebta iš vandenyno gelmių.

Apžiūrinėjant radinį, vyrui pasirodė, jog tai - dar niekam nematyta, mokslui nežinoma kriauklė.

Įamžina ir meilužių vardus

"Viena kriauklė nieko nepasako - reikia dar trijų identiškų. Tada gali įrodinėti atradęs neaprašytą naują gyvybės rūšį“, - pasakojo H.Danila, vėliau aptikę dar kelis tokius egzempliorius.

Tąkart jis tegalėjo pats sau surikti "eurika", kol spėlionių nepatvirtins autoritetai. Kriauklę išvydęs garsus konchiliologijos (mokslo apie kriaukles) specialistas belgas Andreas Delsaerdtas neabejojo, jog tai – dar neregėtas radinys, netgi pasisiūlė pirmasis ją aprašyti.

Naujas gyvybės rūšis dažniausiai įvardija patys atradėjai. Trokštantieji išlikti istorijoje siūlo js pavadinti savo arba artimų žmonių vardais.Mokslo vyrai naujoms faunos ir floros rūšims kartais suteikia ne tik savo žmonų, mylimųjų, bet ir meilužių vardus.

Iš pradžių  H.Danila nežinomą kriauklę norėjo pavadinti Lietuvos vardu, tačiau biologai atkalbėjo nuo tokios idėjos - esą atrasta prie Afrikos, neturi nieko bendra su siūlomu vietovardžiu, tik klaidintų kitus.

Tada sumanė kriauklę susieti tuomečio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pavarde. Vilniuje susitikęs su šiuo politiku informavo, kad jo pavardė suteikta Atlanto vandenyne atrastai naujai moliuskų rūšiai.

Sumanė pagerbti politikus

Kataloge perskaitęs kriauklės pavadinimą (Afer lansbergisi) H.Danila šiek tiek nusivylė - lotyniškai perrašant politiko pavardę, praleista viena raidė. Įsivėlusi klaida pakartota ir kituose mokslo aprašuose ir leidiniuose, kur V.Landsbergis pristatytas kaip oficialus valstybės prezidentas.

Kitai Atlante rastai nežinomai kriauklei kolekcininkas suteikė Valdo Adamkaus pavardę (Marginella adamkusi) dar tada, kai jis nebuvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Kriauklės apraše jis įvardytas kaip garsus lietuvių kilmės ekologas, nusipelnęs ir JAV aplinkosaugai.

Kolekcininkas neslėpė, jog tyrinėtojus stebino jo noras krauklėje įamžinti V.Landsbergį - pasak jų, neįprasta naujoms faunos ir floros rūšims suteikti politikų, karvedžių ar kultūros veikėjų vardus.

"Kelti ant pjedestalo garsenybes, dirbtinai sureikšminti vardus, tikrai neverta. Norėjau priminti ne politikų nuopelnus, bet įamżinti epochos dvelksmą“, - aiškino H.Danila.

Muziejaus vadovas raustelėjo

Ramiajame vandenyne rastą mokslui nežinomą 5,5 centimetro ilgio nežinomą kriauklę H.Danila pavadino jau mirusio Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjo ir vadovo Aloyzo Každailio vardu - Fusinus kazdailisi.

Politikų vardais pavadintas kraukles H.Danila padovanojo keliems gamtos muziejams. Kopgalio tvirtovėje įkurtame Lietuvos jūrų muziejuje saugoma ir patį atradėją primenanti kriauklė iš Indijos vandenyno - Haustellum danilai.

H.Danilai įstrigo į atmintį skirtinga politikų reakcija: „V.Landsbergį mano sumanymas maloniai nustebino, tuo tarpu V.Adamkus ilgokai prieštaravo - esą yra už jį vertesnių kandidatų. Gavęs dovanų vardinę kriauklę, ir jis padėkojo, žadėjo apsilankyti Klaipėdoje".

 A.Každailis irgi kuklinosi, atsikalbinėjo. Tuomečiam Jūrų muziejaus vadovui įteikęs kriauklę Fusinus kazdailisi, katalogą su aprašu H.Danila pastebėjo, kad šis raustelėjo, bet liko patenkintas.

Katalogai nuolat tikslinami

Kriauklių Afer lansbergisi yra ir kituose rinkiniuose. Maždaug 10 milimetrų ilgio gelsva kriauklytė Marginella adamkusi - mažesnė už 4 centimetrų dydžio Afer lansbergisi, bet retesnė.

Dvi kadencijas šalies prezidento pareigas ėjusį V.Adamkų primenanti kriauklė kolekcininkų rinkoje vertinama maždaug 400 eurų. H.Danila sakė, kad jam žinomos tik trys tokios kriauklės.

Šios abi delne telpančios kriauklytės ne iš tolo neprilygsta įspūdingiausiam Lietuvos jūrų muziejuje eksponatui - gigantiškajai tridaknai, sveriančiai net 75 kilogramus.

Pasitaiko, kad nežinomų moliuskų ir kitokių gyvių atrandama skirtingose pasaulio vietose, jie aprašomi beveik tuo pat metu, kitiems biologams apie tai nieko nežinant.

Vengiant painiavos tarptautiniuose žinynuose dabar jau nurodomos ne tik naujų jaunos ir floros rūšių radimvietės, datos, bet ir aprašinėtojai.

Akademinėje visuomenėje kartais konkuruojama dėl prioritetų, teisės įsiamžinti istorijoje, todėl bent jau jūrų kriauklių katalogai nuolat tikslinami, iš jų braukiamos tos pačios tik kitaip pavadintos rūšys.

 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.