Tokį paukščių kiekį suskaičiuoti reikalauja įgūdimo ir tinkamų sąlygų, o šiomis dienomis giedresnių ar neūkanotų rytų pasitaiko nedažnai.
Dar nepatekėjus saulei, Žuvinte galima išgirsti įvairiausių balsų, bet garsiausiai klega, gagena gausiausios pilkosios žąsys. Be jų, šiemet stebime ir kitas – baltakaktes, taigines ir želmenines. Įprastai pirmosios žąsys saulėtekio ežere nelaukia, vos švintant būrys po būrio kyla iš švendrynų į ežero atvirumas, dar kurį laiką plūduriuoja garsiai bendraudamos, kol galiausiai pasigirsta iš ežero kylančių paukščių sparnų švilpesys.
Atskiri žąsų būriai skuba rikiuotis voromis, linijomis ir sklinda visomis kryptimis, kartais gausiau į vieną ar kitą ežero pusę link laukų, kur už kelių kilometrų nuo ežero praleis didžiąją dienos dalį – iki kas nors neišbaidys arba pačios parskris pasnūduriuoti ežere.
Migruojančios žąsys turi pakankamai maisto aplinkiniuose laukuose, ypač kai aptinka neužartas, nesulėkščiuotas kukurūzų ražienas, kuriose neretai burbuolių lieka sočiai. Kol neišlupinėja kukurūzų grūdų, žąsims mažai rūpi net šalia pradėję žaliuoti žiemkenčių laukai ar pievos. Todėl toks neįprastai didelis žąsų kiekis nesudaro didesnių problemų aplinkiniams ūkininkams. Biosferos rezervatas yra Natura 2000 teritorija, be kitų rūšių, skirta išsaugoti ir migruojančių žąsų sankaupas. Rezervate šiuos paukščius medžioti draudžiama. Žąsys tai jaučia, todėl neretai būna gan patiklios.
Žąsys Žuvinto biosferos rezervate yra viena pačių įsimintiniausių paukščių grupių, suteikiančių šiai saugomai teritorijai ypatingo išskirtinumo. Pirmosios ryto valandos šių paukščių stebėtojams yra pačios tinkamiausios. Vidurdienį, kai žąsys laukuose, Žuvinto ežeras atrodo gan ramus ir tuštokas. Jis atgyja tik vakare, kai danguje link ežero pasipila voros klykaujančių žąsų. Didelė dalis jų parskrenda visai sutemus.
Žąsų migracijos pikas įprastai būna spalio pabaigoje. Kiek ilgai jų sankaupos užtruks, priklauso ir nuo maisto išteklių, ir nuo orų. Esame įpratę žąsis stebėti iki lapkričio pabaigos, o neretai ir gruodžio mėnesį. Žuvinte tūkstantiniai žąsų būriai stebimi kartais iki devynių mėnesių per metus, išskyrus žiemos mėnesius, vėlyvą pavasarį ir vasaros pirmąją pusę. Paskutiniaisiais metais tai gausėjanti paukščių grupė visoje Europoje.
Šiltėjančios žiemos sudaro geresnes sąlygas peržiemoti, o tinkamos žiemojimo vietos kaskart plečiasi į šiaurę. Platėjantys grūdinių kultūrų laukai, kuriuose žąsys maitinasi, taip pat prisideda prie jų populiacijų augimo.
