„Jau buvo po darbo valandų, kai išgirdau kieme socialines darbuotojas raginant globotinius: „Eikite į vidų, eikite į vidų“. Išėjau į kiemą pažiūrėti, kas atsitiko. Sakė, jog yra bičių spiečius. Pamaniau, jog jis medyje, bet, pasirodo, spiečius nutūpęs ant betono maišyklės.
Kiek žinau, spiečiančios bitės negelia, bet dėl visa ko pavėsinėje sėdinčius tris globotinius paprašėme eiti į vidų. Spiečiaus nuotrauką įkėliau į Kalvarijos feisbuką. Parašiau, kur yra bitės, gal kas nors jas pasiimtų, tačiau niekas nepanoro.
Vakarop ore pastebėjau didelį bičių kamuolį, matyt, ieškojo kitos vietos, – pasakojo globos centre dirbanti Asta. – Kur bičių motinėlė nutūpia, ten ir kitos susirenka“.
Kalvarijoje spiečius pasirinko gan neįprastą vietą, dažniau jis pastebimas medžiuose.
Prieš kelerius metus J.Basanavičiaus aikšte žingsniuojantys marijampoliečiai, praeidami pro vieną kuplų klevą, spartino žingsnį ir kuo greičiau traukėsi į šoną, mat medyje dūzgė keli tūkstančiai bičių.
Jos būriais skraidė aplink klevą ir miestiečiams kėlė baimę. Praeiviai paskambino į Bendrosios pagalbos centrą, prašydami apsaugoti nuo bičių. Ugniagesiai gelbėtojai aptvėrė pavojingiausią teritorijos dalį.
Tankiose klevo šakose pakibęs įspūdingo dydžio spiečius matėsi tik iš labai arti.
Praskirti šakas išdrįso tik patyręs bitininkas Vytautas Papečkys. Vyksmą prie klevo iš atokiau stebintis marijampoliečiai stebėjosi, kai Vytautas prie gausybės siuvančių bičių atėjo be jokios specialios aprangos.
Bitininkas atsinešė tik dūminę, skirtą apraminti bitėms, ir dėžę, į kurią semiamas spiečius. Neskubėdamas Vytautas kelis kartus padūmijo bites ir jas susėmė.
