Žuvėdros gali perėti tik aukšta ir tankia augalija neapaugusiose salose su atviro smėlio plotais, todėl kiekvienais metais žuvėdrų veisimosi buveinėse turi būti atliekami augalijos šalinimo ir atviro smėlio plotų formavimo darbai.
Nuo 2016 metų Nemuno kilpų regioniniame parke nelikus žuvėdrų perėjimui tinkamų buveinių, mažosios ir upinės žuvėdros buvo išnykę.
2019–2023 metų laikotarpiu Lietuvos ornitologų draugijai ir Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo LIFE finansuojamą projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ buvo atkurtos pagrindinės žuvėdrų veisimuisi tinkamos buveinės.
Atsiradus perėjimui tinkamoms buveinėms į Nemuno salas vėl sugrįžo žuvėdros.
„Kartu su buveinių priežiūros darbais yra atliekami ir perinčių žuvėdrų perėjimo sėkmingumo tyrimai, skaičiuojamos perinčių paukščių poros. 2023 metais Nemuno kilpų regioniniame parke buvo aptikta 15 mažųjų ir 29 upinių žuvėdrų perinčios poros.
Ateinančiais 2024 metais žuvėdrų veisimosi buveinių priežiūros ir perinčių porų stebėsenos darbai bus tęsiami“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Renatas Jakaitis.
