Gamtos mokykloje mažiesiems buvo surengtos dirbtuvėlės, kurių metu vaikai mokėsi atskirti skirtingas žąsų ir gulbių rūšis, susipažino su paukščių kiaušiniais.
Netrūko ir paukščių. Pirmos, dar vasario mėnesį pasirodžiusios pilkosios žąsys jau laikosi poromis. Šiuo metu Žuvinto apylinkėse daugiausiai stebimos tundrinės žąsys, tarp jų negausiai, bet yra baltakakčių bei želmeninių. Ančių dar nedaug, bet kartais pasiseka pamatyti kuoduotąsias, klykuoles, rudagalves, cyples.
Prie paukščių stebėjimo bokštelio savo ypatingus vokalinius gebėjimus kiek daugiau nei savaitę laiko demonstruoja ankstyvas didysis baublys. Nendrynuose girdisi ir nendrinių startų giesmės. Virš galvų vis praskrenda pempių ir vieversių būreliai.
Antra sutiktuvių dalis persikėlė į kitą paukščių mėgstamą Žuvinto biosferos rezervato teritoriją – Amalvo polderį. Daugiau nei 60 dalyvių stebėjo ir klausėsi, kaip užlietose pievose skamba gyvi pempių šūksniai, šurmuliuoja varnėnų pavasariški pokalbiai, aidi giesmininkių trimitai ir netyla itin gausių žąsų pulkų gagenimas.
Atidesni stebėtojai baltuose giesmininkių būriuose galėjo pamatyti ir žymiai retesnes mažąsias gulbes. Sekliose pievose tai šen, tai ten stypsojo didieji baltieji garniai, o danguje sparnus mankštino jūrinių erelių pora. Vakarėjančiai saulei vos palietus medžių viršūnes čia pasigirsta ilgesingi gervių balsai – daugiau nei 100 ilgakaklių leidžiasi nakvynei ir įsivyrauja ramybė.
Pavasarinė migracija dar tik įsibėgėja, tad Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija kviečia visus apsilankyti ir patiems pamatyti įspūdingus paukščių būrius Žuvinto biosferos rezervate.
