„Maždaug prieš 2–3 sav. gamtoje, maždaug 20–30 km nuo jūros, mačiau įspūdingą karkvabalių skraidymą, kas reiškia, kad vėjui papūtus tinkama kryptimi, jie neišvengiamai atsidurs jūroje“, – sakė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.
Vabalams atsidūrus jūroje, bangos juos išplauna į krantą. Na o tai, kiek vabalų nukloja pakrantę, priklauso nuo jų šių metų populiacijos gausos, kurią, sako ekologas, lemia daugybė veiksnių.
„Populiaciniai svyravimai gamtoje neišvengiami. Jie priklauso ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo natūralių priešų“, – kalbėjo E.Paplauskis.
Šiemet šių vabalų, bent kol kas, nėra itin daug – maždaug prieš dešimtmetį, prisimena specialistas, juos iš paplūdimio reikėjo vežti sunkvežimiais.
Tiesa, žmogui jie visiškai nepavojingi, tačiau žalą grambuolių lervos daro pasėliams, o jau suaugę vabalai nemenkai apskabo medžių lapus.
Pagrindiniai grambuolių priešai, padedantys reguliuoti jų populiaciją – kovai ir kurmiai, todėl ekologas primena, kad kuo labiau naikinsime pastaruosius gyvūnus, tuo didesnę grambuolių populiaciją turėsime.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad grambuoliai – plokštėtaūsių šeimos vabalų pošeimis. Jų yra apie 6000 rūšių, paplitę beveik visame pasaulyje.
Lietuvoje aptinkamos 5 rūšys, dažnas paprastasis grambuolys arba karkvabalis. 20–30 mm ilgio, juodas, apaugęs pilkais plaukeliais. Antsparniai geltonai rudi, antenos ir kojos rudai raudonos. Skraido gegužės–birželio mėnesiais. Dar randami: miškinis grambuolys, margasis grambuolys, vasarinis grambuolys. Margasis grambuolys įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.
Lervos didelės, baltos, sukumpusios, ruda galva ir ilgomis krūtinės kojomis. Jos vystosi lengvoje priesmėlio ir smėlio dirvoje 3–5 m., minta augalų šaknimis. Suaugę grambuoliai minta medžių lapais, yra miško ir žemės ūkio augalų kenkėjai.