Tai vienoje, tai kitoje šalies vietoje medžiotojų paliktos vaizdo kameros įamžina po miškus klaidžiojančias meškas. Žinovai viliasi, kad tai vietinės gyventojos, nes buvo nufilmuota ir meška su jaunikliais.

Po vidurnakčio buvo praėjęs pusvalandis, kai išvažiavusi iš Panevėžio viena moteris pasuko Kupiškio link vedančiu keliu. Vaivadų kaime visai šalia Panevėžio kelią perbėgo kažkoks žvėris. Buvo tamsu, tad vairuotoja pamanė, kad tai šernas.

Ji suspėjo sustoti. Tada gyvūnas stabtelėjo, pasuko galvą į automobilį ir ėmė šuoliuoti.

„Automobilio šviesos persijungė automatiškai, tada ir supratau, kad tai ne šernas, o meška. Ir kojos, ir galva, ir judesiai“, – įspūdžiais dalinosi moteris. Iki žvėries buvo vos keli metrai, tad vairuotoja gerai spėjo įsižiūrėti.

[[ge:lrytas:lrytas:32707760]]

Skersai kelią lepečkojė nulapnojo Piniavos link. Toje pusėje yra nedidelis miškelis.

Puikios keliautojos

Neatmestina, kad vėliau ta pati meška buvo pastebėta Kupiškio rajone, Šetekšnų kaimo apylinkėse, netoli ribos su Rokiškio rajonu. Per parą šie žvėrys gali nueiti po keliasdešimt kilometrų.

Kupiškio medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Gaudentas Baikauskas ir pats šiemet matė mešką.

[[ge:lrytas:lrytas:34661042]][[ge:lrytas:lrytas:34587888]][[ge:lrytas:lrytas:34580930]][[ge:lrytas:lrytas:34760807]]

Važiuodamas automobiliu jis pastebėjo lygiagrečiai keliu Panevėžio link bėgančią mešką.

„Žiūriu, liuoksi meškutė. Sustojau, pavažiavau atbulomis, nes norėjau pafilmuoti, bet nespėjau“, – susitikimą su įspūdinga viešnia prisiminė pašnekovas.

Pabėgusi pamiške palei griovį lepečkojė pasislėpė Vergučių miške.

Po kelių dieną medžiotojų vaizdo kameros įamžino mešką Šimonių girios pakraštyje esančiose Margavonės kaimo apylinkėse. Medžiotojai ten buvo pripylę kukurūzų šernams privilioti, bet žvėris jų neparagavo ir nusliūkino savais keliais. Šias abi vietoves skiria apie 30 kilometrų.

Įamžino ir jauniklius

Medžiotojai tvirtino, kad jų jau nebestebina žinia apie mūsų kraštuose pastebėtą mešką. Jie beveik neabejoja, kad Lietuvoje gyvena ne tik iš kaimyninių šalių migruojančios meškos, bet jau yra ir vietinių.

Štai Švenčionių rajone, Adutiškyje, netoli Baltarusijos, vaizdo kameros užfiksavo dvi meškas ir 4 jauniklius. Neatmestina, kad patelės palikuonių sulaukė mūsų šalyje.

Ir gamtininkas Andrius Gaidamavičius įsitikinęs, kad Lietuvoje jau galima sutikti vietinių meškų.

„Labanoro girioje jau trečią žiemą gyvena 5 meškų šeima – motina su 4 jaunikliais“, – teigė jis.

Paprastai palikuonius meškos veda kas dvejus metus ir tik trimečiai meškiukai atsiskiria nuo motinos. Šie žvėrys yra vienišiai ir tik rujos metu sueina į krūvą.

[[ge:lrytas:lrytas:34793786]]

Bėgti tolyn nereikėtų

Vis dėlto ką daryti, jeigu aplankytų laimė miške sutikti mešką? Jokiu būdu nereikia bėgti, nes vis tiek nepaspruksi.

Nors lepečkojė ir atrodo nerangi, ji pasiekia net 60 kilometrų per valandą greitį. Taip pat nepatartina lipti ir į medį, nes meškos puikiai laipioja.

„Pamačius mešką reikėtų trauktis į kitą pusę ir jokiu būdu nesekti iš paskos. Meškos labai nemėgsta būti sekiojamos, tada jos jaučia grėsmę, – dėstė jis. – Meškų regėjimas nėra geras, tad iš toliau žmogus joms gali priminti mešką. Kad suprastų, jog nesi meška, užtenka pradėti garsiai kalbėti“, – patarė A.Gaidamavičius.

Be to, patartina aukštyn iškelti rankas ir garsiai šaukti, nes meškos gana baugščios ir vien nuo to gali atsitraukti. Antru atveju reikėtų kristi ant žemės, susiriesti į kamuolį, rankomis užsidengti kaklą, pritraukti prie pilvo kelius ir gulėti nejudant.

„Tokiu atveju meškos tik apuosto ir supratusios, kad nekeli jokio pavojaus, pasitrauks. Tik patarčiau palaukti, kad nueitų pakankamai toli, nes gali grįžti“, – mokė gamtos žinovas.

Neįprasti vaizdai įtikino specialistus – meškos yra nuolatinės Lietuvos gyventojos: patarė, kaip elgtis sutikus (3)