Bandydami išlaisvinti į tinklus patekusius paukščius tyrėjai juos ėmė rankomis, tačiau gindamiesi sparnuočiai įkando į pirštą. Iš instinkto tyrėjai sužeistą pirštą įsidėjo į burną bandydami iščiulpti nuodus ir numalšinti nemalonų pojūtį, tačiau greitai suprato, kad tai buvo didelė klaida.
Burna ėmė kaisti ir dilgčioti, o kai kuriems pojūčiai joje visiškai dingo. Vieniems šis pojūtis tęsiasi kelias valandas, tačiau kitiems kartais jutimas negrįžta iki pat kitos dienos ryto. Visgi tyrėjai papasakoję, atrodytų, neįtikėtiną istoriją, vietinių gidų nenustebino.
„Mes paklausėme, ką jie žino apie šiuos paukščius, jie mums atrodo nuodingi. Jie atsakė, kad tai – šiukšliniai paukščiai, jie niekam tikę, tų paukščių net valgyti negalima. Iškart pradėjome Hooded Pitohui paukščio tyrimą“, – sakė J.Dumbacheris.
Tyrimai atskleidė, kad paukščių plunksnose buvo tam tikrų nuodų, kurie patekdavo ant tyrėjų rankų, kai jie paliesdavo paukščius, ir į burną, kai jie įkandimų skausmą bandydavo malšinti seilėmis. Tai steroidinis alkaloidinis neurotoksinas, kuris yra išties galingas.
Iš pradžių šis toksinas gali sukelti dilgčiojimo, nutirpimo pojūtį. Didesnėmis dozėmis jis gali sukelti paralyžių, širdies sustojimą ir mirtį. Tai yra viena iš toksiškiausių žinomų natūralių medžiagų.
Nuodus paukščio organizme lemia jo mityba. Hooded Pitohui maitinasi Naujojoje Gvinėjoje gyvenančiu nuodus pernešančiu vabalu. Kai paukščiai suėda vabalus, neurotoksinas kaupiasi jų audiniuose taip, kad nėra toksiškas paukščiams, tačiau yra nuodingas į juos besikėsinantiems plėšrūnams.
Minėtasis vabalas yra Choresine pulchra, dar vadinamas toksiškuoju „nanisani“ vabalu. Šis vabalas taip pat yra ir kito nuodingo paukščio – mėlynkepurės ifritos – meniu elementas. Tyrimai rodo, kad Choresine vabalai gali būti tiesioginis Naujosios Gvinėjos paukščių batrachotoksinų šaltinis, t. y. toks pat, kaip ir liūdnai pagarsėjusių medlaipinių varlių.
Parengta pagal „IFL Science“ inf.