Erkės ne veltui vadinamos pavojingiausiu gyvūnu Lietuvoje. Praėjusiais metais mūsų šalyje erkinis encefalitas pasiglemžė 11 gyvybių, o sergamumas šia liga Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje.

Atėjus pavasariui jau girdima ir skundų, kad šie voragyviai tampa ne tik miškuose ar pievose, bet ir parkuose ar skveruose laiką leidžiančių žmonių palydovais. Pasitaiko, kad įsisiurbusią erkę lietuviai randa ir pabuvę tiesiog savo namų kieme.

Visgi netrūksta ne tik skundų, bet ir patarimų, kaip šiuos gyvius atbaidyti. Tiesa, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja Neringa Kitrytė ir vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Laima Baltrūnaitė sako, kad kai kurie augalai, o tiksliau – jų nebuvimas – išties gali sumažinti tikimybę erkių rasti savo kieme.

Anot mokslininkių, Lietuvoje žmonių ir naminių gyvūnu krauju besimaitinančios erkės (miškinė erkė – Ixodus ricinus ir pievinė erkė – Dermacentor reticulatus) yra jautrios aplinkos sąlygoms.

[[ge:lrytas:lrytas:26393987]]

„Šioms erkėms itin svarbus aplinkos faktorius yra santykinis oro drėgnis. Pavyzdžiui, kad miškinės erkės galėtų būti aktyvios, yra būtina, kad santykinis oro drėgnis pasiektų bent 45 proc.. Todėl visi augalai (tiek medžiai, tiek krūmai ar žoliniai augalai), kurie turi tankią lapiją ir sukuria pakankamai vientisą šešėlį, gali pritraukti erkes, ypač sausros metu. Čia susidarantis mikroklimatas gali atsverti neigiamą sausros ir aukštos temperatūros poveikį erkių aktyvumui.

Aukšta žolinė augalija (pvz. įvairios smilgos) yra itin mėgstama erkių aktyvios maisto paieškos metu. Tai patvirtina ir šiuo metu vykdomo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto apie erkes ir augalus pakelėse preliminarūs rezultatai. Nustatyta, kad kuo aukštesnė žolinė augalija, tuo daugiau erkių galima tikėtis aptikti“, – portalui Lrytas sakė N.Kitrytė.

[[ge:lrytas:lrytas:37519584]][[ge:lrytas:lrytas:37537197]][[ge:lrytas:lrytas:37546504]][[ge:lrytas:lrytas:37563978]]

O kai kurie dalykai, aiškina specialistės, gali sudaryti palankias sąlygas erkių dauginimuisi, todėl kieme reiktų vengti „netvarkos“.

„Augalinės kilmės detritas, susiformuojantis iš nukritusių lapų, šakų, nudžiūvusių augalų, gali pasitarnauti kaip puiki vieta erkėms pasislėpti kiaušinių dėjimo metu. Todėl savo kiemuose, norint sumažinti erkių kiekį, yra patartina pašalinti tokias medžiagas“, – sakė L.Baltrūnaitė.

Visgi augalų galimybėmis atbaidyti erkes specialistės abejoja, todėl skubėti sodinti gvazdikėlių ar serenčių, kurių kvapo, dažnai sakoma, netoleruoja erkės, neverta.

„Kai kurie augalai gali turėti cheminių medžiagų, kurios turi repelentinį poveikį erkėms. Ar tokių augalų sodinimas kieme yra efektyvus būdas norint sumažinti erkių kiekį savo aplinkoje, sunku atsakyti. Dažniausiai tyrimai apie repelentines augalų savybes yra atliekami išskiriant eterinius aliejus ar kitokias medžiagas iš augalų.

Šie aliejai būna itin aukštos koncentracijos. Ar pasodinus repelentinių medžiagų turinčius augalus koncentracija būtų pakankamai didelė erkių atbaidymui yra visai kitas klausimas. Todėl sodinti augalus tik tuo tikslu, kad atbaidytų erkes, būtų klaidinga“, – kalbėjo L.Baltrūnaitė.

Ant specialisčių, kyla ir grėsmė, kad pasisodinus tokius augalus žmognės gali jausti nepagrįstą saugumo jausmą.

„Tai gali privesti prie visiško nebesisaugojimo tikint, kad visos erkės yra atbaidytos“, – pridūrė N.Kitrytė.

Visgi eteriniai aliejai ir stiprus jų aromatas išties gali veikti kaip repelentas – norintieji gali išbandyti levandų, nimbamedžio, citrinžolės, pelargonijos aliejus.

Erkių gausa – ne tik šiltos žiemos pasekmė

Šiemet pasirodė ir ne vienas įrašas, kuriame užfiksuotos „saujos“ ar ant smilgų besisupantys būriai erkių. Gyventojai vis stebisi ir sako – šių pavojingų voragyvių tikrai padaugėjo, o kaltė dėl jų suverčiama šiltai žiemai.

Nors žiema išties buvo šilta, mokslininkės sako, kad skundų dėl kaip niekad erkėmis gausaus pavasario galima išgirsti kasmet.

„Įspūdis, kad jų kiekis yra labai didelis, gali susidaryti kai pastebime anksti pavasarį ant žolių „besisupančias“ erkes. Toks gausumas yra pastebimas tik erkių aktyvaus sezono pradžioje (pievinei erkei dažniausiai kovo mėnesį, miškinei erkei – gegužės), o sezono eigoje matome tik pavienes erkes. Todėl, galima sakyti, kad pamirštame tokius vaizdus ir atrodo, kad vyksta kažkas neįprasto.

[[ge:lrytas:lrytas:37608697]]

Ar iš tiesų erkių yra gerokai daugiau, galima pasakyti tik atliekant ilgamečius erkių gausumo stebėjimus. Tačiau ar šie metai yra kažkuo išskirtiniai galima bus pasakyti tik tada, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai turės viso 2025 metų sezono duomenis.

Erkių populiacijos dydį nulemia daugybė faktorių, todėl šilta žiema negali būti įvardinta kaip pagrindinė priežastis dideliam erkių gausumui. Erkių populiacijos dydžiui įtaką daro ne tik aplinkos sąlygos, tokios kaip oro temperatūra, santykinis oro drėgnis, žemės padengimas sniegu žiemą, bet ir šeimininkų, ypač stirnų, smulkiųjų žinduolių, gausumas“, – aiškino N.Kitrytė.

Visgi klimato kaita ir šiltesnis klimatas išties turi įtakos voragyvių ir ligų plitimui, kiek anksčiau skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

„Klimato šiltėjimas pagreitina jų vystymosi ciklą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.

Lietuvoje pastaraisiais metais ilgėja pavasario sezonas, o žiemos – trumpėja, tai lemia ir erkių gausos padidėjimą, jų aktyvaus periodo pailgėjimą“, – skelbė NVSC.

Erkės – ne tik miške, bet ir namų kieme: įvardijo, kokių augalų sode geriau vengti