„Atrodė, tarsi aplink jo burną kyšotų juodi spygliai arba juodos spalvos dantų krapštukai. Maniau, kad jis žus per žiemą, bet taip neatsitiko. Jis sugrįžo antrais metais ir augo“, – sakė anksčiau užsikrėtusį triušį pastebėjusi Fort Kolinso gyventoja Susan Mansfield.
Visgi tai nėra siaubo filmo scenarijaus vertas reiškinys. Tai yra amerikietiškų triušių papilomos virusas (CRPV), sukeliantis gerybinio tipo auglius ant gyvūnų galvų.
ScienceDirect paaiškina, kad būtent CRPV sukelia šiurkščias, raudonas, karpų pavidalo, keratinizuotas, dažnai pigmentuotas žaizdas ant triušių ausų, vokų, kaklo, pečių, pilvo ir šlaunų.
Nors ir nėra žinoma, kad šis virusas būtų pavojingas žmonėms, gyventojų prašoma užsikrėtusių gyvūnų negaudyti ir nebandyti paliesti.
Mokslininkai teigia, kad „Frankenšteino“ mutacijos, pastebėtos šiuose triušiuose, gali išplisti po visą Vidurio Vakarų regioną, nes jį perneša uodai ir erkės.
Anot tyrėjų, viskas prasideda nuo raudonų, iškilusių dėmių ant odos, kurios galiausiai mutuoja į karpų mases.
Kitas infekcijos etapas – juodų darinių, dengiančių burną, skruostus ir akis, atsiradimas, nors kai kurios pradinės karpos iš tiesų gali transformuotis į gyvybei pavojingą odos vėžį.
Medicinos ekspertai ragina naminių triušių savininkus saugoti savo augintinius nuo uodų ar erkių, tačiau jei jie vis dėlto nukenčia, veterinarai gali chirurginiu būdu pašalinti auglius, kol jie netapo piktybiniai.
Laukinėje gamtoje užsikrėtę gyvūnai dažniausiai miršta iš bado, nes ataugos auga, o gyvūnai galiausiai praranda regą, klausą, nebegali prasimaitinti.