Nors orai dar vasariški, kalendoriuje jau ruduo. Visgi gyventojai skundžiasi, kad uodai šiuo metu juos puola net miestuose: kandžiojasi gatvėse, sugeba įlįsti į butus, kurie yra net devintame aukšte, o užmiestyje situacija dar prastesnė.

Tą pripažįsta ir specialistai. Nors įprastai šiuo metų laiku „uodų sezonas“ baigiasi, vakarais įkyriu ir gausiu zvimbimu skundžiasi ne vienas. „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjusi Gamtos tyrimų centro vyresnioji darbuotoja dr. Rasa Bernotienė sakė, kad uodų išties daugiau, nei esame pratę, ir įvardijo, kada galiausiai jų antplūdis gali baigtis.

„Iš tiesų antroje vasaros pusėje, tiksliau, jau rudeniop, uodų – gausu. Tai nebūdinga kiekvienam rudeniui, mes turėję ir kelis rudenius, kai uodų praktiškai nebuvo. Įpratome prie gero, kai uodų nėra, tai šiemet tikrai uodų yra ir todėl atrodo, kad kažkas ypatingo vyksta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo Gamtos tyrimų centro vyresnioji darbuotoja dr. Rasa Bernotienė.

Tai lėmė, aiškino specialistė, tiek lietūs, tiek karščiai.

[[ge:lrytas:lrytas:38789562]]

„Vasara buvo labai drėgna, lietaus turėjome pakankamai. Uodų lervos veisiasi stovinčiame vandenyje, tai jei yra bala, pelkė, kurioje daugiau vandens, vandens statinė, kurioje vanduo bent kokias 5 dienas stovi – tai yra puikios vietos uodams veistis.

Taip pat faktorius yra ir šiluma. Šilumos vasarą gal kiek ir pagailėta buvo, bet dabar jos turime apsčiai. Jau kurį laiką tęsiasi šitas šilumos laikotarpis, kuris taip pat labai palankus uodams veistis“, – aiškino R.Bernotienė.

Ji taip pat pridūrė, kad Lietuvoje turime apie 40 skirtingų uodų rūšių, kurie ir elgiasi skirtingai.

„Vienų rūšių uodai išskrenda, sukanda ir „eina į poilsį“ iki kitų metų. Tų rūšių uodai, kurie veisiasi antroje vasaros pusėje, jie padeda kiaušinius, išskrenda, sukanda, grįžta, tada vėl padeda kiaušinius ir vėl skrenda kandžioti, o ta generacija sukasi viena po kitos. Kuo šilčiau, tuo greičiau visas gyvybės ratas sukasi ir atrodo, kad jų daugiau, nes daugiau šiek tiek ir prisiveisia“, – kalbėjo R.Bernotienė.

[[ge:lrytas:lrytas:39391953]][[ge:lrytas:lrytas:39383690]][[ge:lrytas:lrytas:39379172]]

Vieni žmonės uodus išties traukia labiau

Visgi vienas dalykas išlieka visoms rūšims vienodas – tik uodų patelės maitinasi krauju. Tai, pridūrė ji, būdinga ne tik uodams, bet ir mašalams.

„Kraujas yra baltymais turtingas maistas, o to patelėms reikia, kad subrandintų kiaušinius. Patinai kiaušinių nebrandina, todėl maitinasi nektaru, tiksliau cukrumi. Tačiau ir patinai tusi savo vaidmenį. Kol patelė nesutiko patino, ji dar nesupranta, kad baltymų jai reikia. Jei nebūtų patinų, patelės nesiurbtų kraujo“, – kalbėjo specialistė.

O įvairūs spėjimai, kodėl vieni žmones uodus traukia lyg magnetas, o kiti jų išvengia, vis dar lieka spėlionėmis. Nors vienu metu dažnai buvo girdima, kad su tuo susijusi ir kraujo grupė, R.Bernotienė sako, kad tą pajusti uodas, tikriausiai, sugebėtų tik jau įkandęs.

„Uodai savo aukas randa naudodamiesi uosle ir tai yra jų pagrindinis jausmas, veiksnys, kuris pritraukia. Galime skleisti, kaip žmonės, prakaito kvapą ir kvėpuodami išskiriame anglies dioksidą. Anglies dioksidas irgi yra atraktyvi medžiaga, pritraukianti uodus. Tiriant uodus prie gaudyklių dedame sausą ledą, kuris irgi yra tik anglies dvideginio šaltinis, ten nėra prakaito, žmogaus, bet uodus pritraukia.

Dar vienas dalykas – šiluma, kurią išskiriame kaip šiltakraujai gyvūnai. Mes, kaip žmonės, išskiriame jos skirtingus kiekius. Kas labiau pasportavęs, yra šiltesnis, išskiria šiek tiek daugiau prakaito, gal ir daugiau atraktyvus uodams“, – vardijo specialistė.

Uodai – svarbi ekosistemos dalis

Visgi uodai, kad ir kokie erzinantys, – svarbi eko sistemos dalis. Kiekvienas gyvis, pabrėžė mokslininkė, gamtoje turi savo vaidmenį, o uodai yra labai svarbus maisto šaltinis paukščiams, šikšnosparniams, uodų lervos maitina ir vandens gyvūnus. Be to, uodų patinėliai, kurie, kaip minėta, maitinasi nektaru, gali atlikti ir apdulkintojų vaidmenį.

„Visgi uodai platina ir labai didelį kiekį įvairių patogenų – virusų, bakterijų. Ne tik žmonėms, bet ir kitiems laukiniams gyvūnams ligas perneša, taip prisideda reguliuodami laukinių gyvūnų populiaciją“, – sakė R.Bernotienė.

[[ge:lrytas:lrytas:39439809]]

Ir nors manome, kad Lietuvoje tokių ligų kaip maliarija uodai niekada nepernešinėjo, buvę laikai, kai ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Šiaurės Europoje siautė uodų pernešamos ligos.

„Tokią ligą kaip maliarija mes Lietuvoje turėjome prieš Antrą pasaulinį karą. Išties ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje buvo paplitęs susirgimas, platinamas uodų. Dabar jis Šiaurės Europoje yra praktiškai išnykęs. Įvairūs kiti patogenai yra būdingi pietinei pasaulio pusėje: Afrikoje, net Pietų Europos kai kuriose valstybėse“, – aiškino R.Bernotienė ir pridūrė, kad bent kol kas Lietuvoje uodai ligų nepernešinėja.

Ateis ruduo – išeis uodai

Visgi alerginės reakcijos kai kuriems gali kilti, nors ji, lyginant su kitais kraujasiurbiais, yra viena silpniausių.

O efektyviausia priemonė apsisaugant nuo uodų, patarė specialistė, yra cheminiai repelentai ir teisinga apsauga – neperkandami drabužiai. Visgi uodų pasitraukimo dar reikės palaukti – sinoptikai vis dar žada vasariškus orus.

„Manau, kad tikrai reikės laukti, kol tikrai atšals ir uodai nebegalės skraidyti. Kas yra atšals? Kai temperatūra nukris iki 10 laipsnių ar net šiek tiek žemiau. Tada uodai skris žiemoti, o žiemoja jie rūsiuose. Žiemodami jie dažniausiai nebekanda, tik stengiasi pralaukti žiemą.

Dar gali būti, kad nustos lyti. Jei bus šilta, bet mėnesį nebus lietaus, uodų gausumas sumažės, nes jie neturės kur vystytis, bet manau, kad labiau tikėtina, jog pirmiau pas mus ateis rudenėlis, tikras rudenėlis“, – laidoje dėstė pašnekovė.

[[ge:lrytas:lrytas:39439914]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Specialistė paaiškino, kada uodai turėtų nurimti ir kodėl dabar jų tiek daug