Vienas iš jų – stiklinės stadijos unguriukų kontrabanda. Visai neseniai, rugsėjo gale, apie kovą su šių žuvų kontrabandininkais paskelbė ir Europolas.
Kartu su Europolu operaciją „Lake“ vykdė 21 Europos ir kitų šalių institucijos. Nuo pat 2024 m. spalio iki 2025 m. birželio vykęs tyrimas leido atskleisti didelio masto prekybos tinklus ir sutrukdyti gyvų ungurių, skirtų nelegalioms fermoms Azijoje, srautą.
Iš viso pareigūnai surengė virš 16 tūkst. patikrinimų visoje Europoje ir konfiskavo 22 tonas stiklinių ungurių.
Tyrimai parodė, kad prekybą organizavo kelios organizuotos nusikalstamos grupuotės. ES piliečiai gaudavo žuvis, o Azijos piliečiai tvarkė kontrabandos maršrutus iš Europos.
Išvežtos iš ES, žuvys buvo auginamos ūkiuose ir parduodamos pasaulinėje rinkoje kaip teisėti žuvies produktai. Europolas apskaičiavo, kad kasmet kontrabanda išvežama iki 100 tonų stiklinių ungurių, o piko metais tai duoda 2,5–3 mlrd. eur.pajamų.
Ši juodoji rinka ne tik kelia grėsmę nykstančioms rūšims, bet ir skatina įvairius nusikaltimus, nuo mokesčių slėpimo ir maisto produktų klastojimo iki dokumentų klastojimo ir pinigų plovimo.
Kontrabandininkai, siekdami paslėpti savo veiklą, dažnai naudodavo suklastotus dokumentus, klastojo sugautų žuvų kiekių įrašus ir išgalvodavo siuntų gavėjus, kad išvengtų patikrinimų ir kasmet iš Europos išvežtų tonas gyvų ungurių.
„Tai yra gana pelningas verslas. Prilyginamas net narkotikų bizniui, nes už kilogramą, priklausomai nuo sezono, mokama nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų, kai pats sezoniškumas stiklinio ungurio. Paskaičiavus tuos kiekius, galima įsivaizduoti, kiek yra uždirbama“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žuvys kalba“ anksčiau yra sakęs Europos žuvininkystės kontrolės agentūros atstovas Vytautas Lukas.
Ir nors pagrindinės šalys, iš kurių gabenami unguriai, dažniausiai yra Portugalija, Ispanija bei Prancūzija, į Europos „juodąjį sąrašą“ dėl to įrašyta ir Lietuva.
Plačiau apie tai skaitykite čia.