Pavasarį ir vasarą apie apsaugą nuo itin pavojingas ligas platinančių kraujasiurbių kalbama daug ir garsiai, visgi pavojus nedingsta ir orams atvėsus, o ateityje, mano specialistai, erkių saugotis gali tekti visus metus.

„Šiuo metu gamtoje galime stebėti įprastą rudeninį erkių gausumo piką. Mūsų kraštuose yra būdingi du erkių gausumo pikai – pavasarinis ir rudeninis.

Tiek pievinių, tiek miškinių erkių rudeninis pikas sutampa ir dažniausiai yra stebimas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesį“, – sako Neringa Kitrytė, VMTI Gamtos tyrimų centro mokslininkė.

Anot specialistės, tai lemia tiek erkių biologija, tiek klimato sąlygos – kiek daug erkių bus rudenį priklauso net nuo vasaros orų, o pastaroji šiemet buvo gana vėsi ir lietinga.

[[ge:lrytas:lrytas:26939979]]

Po vėsios ir lietingos vasaros – vėlesnis gausumo pikas

N.Kitrytė aiškina, kad dažniausiai žmonės susiduria su miškinėmis ir pievinėmis erkėmis, o jų gyvenimo ciklas sudarytas iš keturių gyvenimo stadijų – kiaušinio, lervos, nimfos ir suaugėlio.

„Išsiritusios iš kiaušinio lervos privalo pasimaitinti krauju, kad galėtų išsinerti ir tapti nimfomis. Nimfos taip pat privalo pasimaitinti, kad sėkmingai išsinertų ir pasiektų suaugėlio stadiją.

Suaugėlio stadijoje patinai maitinasi retai, tuo tarpu patelės privalo pasimaitinti, kad galėtų sudėti kiaušinius. Visose gyvenimo stadijose erkės gali sėkmingai peržiemoti, ir, išskyrus kiaušinio stadiją, erkės aktyviai ieško grobio“, – aiškino specialistė.

[[ge:lrytas:lrytas:39627758]][[ge:lrytas:lrytas:38135798]][[ge:lrytas:lrytas:39438929]]

Būtent todėl pavasarį nubudusios arba iš kiaušinio išsiritusios erkės ieško maisto ir stebimas pavasarinis erkių gausumo pikas. Visgi tikslesnė jo data priklauso ir nuo erkių rūšies.

„Priklausomai nuo rūšies jis būna arba netrukus po to, kai ištirpsta sniegas (pievinės erkės) arba gegužės mėnesį (miškinės erkės)“, – pridūrė N.Kitryte.

Sėkmingai pasimaitinusios erkės nusileidžia ant žemės, kur neriasi arba deda kiaušinius.

„Kiek laiko erkės praleis ant žemės jau gali nulemti ir klimato sąlygos. Jeigu temperatūra aukšta ir tuo pačiu metu dirvožemyje yra pakankamai drėgmės, antrąjį gausumo piką stebime anksčiau, t.y. rugpjūčio antroje pusėje. Jei vasara yra gana vėsi ir itin sausa arba labai lietinga, antrasis gausumo pikas gali būti vėlesnis.

Šiais metais pasitvirtino antrasis variantas, kai vasara nepasižymėjo aukšta temperatūra, kas nulėmė kiek lėtesnį erkių vystymosi greitį“, – kalbėjo specialistė.

Visgi taisyklės turi išimčių, todėl nereikia manyti, kad praėjus rudeniniam pikui erkių nebesutiksite. Mokslininkė įspėja, kad ne visoms erkėms pavyksta pasimaitinti tada, kada turėtų, todėl saugotis reikia visą erkių aktyvumo laiką.

Ateityje erkių gali tekti saugotis ištisus metus

Lietuvoje erkių rūšių yra ne viena ir ne dvi, tačiau dažniausiai tiek žmonės, tiek augintiniai susiduria su jau minėtomis iksodinėmis miškinėmis (Ixodes ricinus) ir pievinėmis erkėmis (Dermacentor reticulatus).

Jos abi šiuo metu ir yra aktyvios, tačiau žmogui labiau pavojingos miškinės erkės, mat žmogus nėra tipinis pievinės erkės maisto šaltinis. Tuo tarpu augintiniams abi rūšys pavojingos ir gali pernešti ligas.

„Atidiems reikėtų būti visur esant gamtoje ar žaliosiose zonose. Tai, kad erkės yra aktyvios, neturėtų būti ženklu vengti kažkokių konkrečių vietų, nes jų sutikti galime ir labai netikėtose vietose.

Svarbiausia yra naudoti tinkamas priemones apsisaugojimui nuo jų ir jų pernešamų ligų – tinkamą aprangą (ilgos kelnės įkištos į kojines arba su aptraukta apačia, marškinėliai ilgomis rankovėmis, šviesios spalvos apranga), repelentus (tiek natūralius, tiek sintetinius), skiepus nuo erkinio encefalito, atidų apsižiūrėjimą grįžus namo“, – patarė specialistė.

O kada jau galėsime ramiau atsikvėpti pasakyti sunku – erkių „užmigimo“ laiką lems orai.

„Miškinės erkės yra mažiau atsparios žemoms temperatūroms, todėl slėptis nuo šalčio pradeda gerokai anksčiau. Jų aktyvumui yra reikalinga bent 7–8 laipsnių oro temperatūra ir 5–7 laipsnių dirvožemio temperatūra, todėl dažnai besikartojančios šalnos ir vis šaltėjančios dienos po truputį privers šias erkes „užmigti“.

Tuo tarpu pievinės erkės yra atsparesnės žemoms temperatūroms. Joms pakanka 0–1 laipsnio temperatūros, kad išliktų aktyvios. Tai reiškia, kad jų žiemojimas gali prasidėti žymiai vėliau ir būti žymiai trumpesnis. Klimato kaitai toliau judant dabartine linkme tikėtina, kad netolimoje ateityje Lietuvoje pievinės erkės bus aktyvios ištisus metus“, – įspėjo N.Kitrytė.

Įspėja apie tykančią grėsmę: dabar – aktyvumo pikas