Nors Paupio rajone dėl bebrų apgraužtų medžių gali kilti potvynis, Vilniuje nei gaudyti, nei juo labiau šaudyti šių žalos pridarančių gyvūnų niekas nesiruošia.

„Jeigu šie aukšti medžiai nuvirs į Vilnią, pasekmės bus nenusakomos. Mažų mažiausiai kils potvynis, gali nukentėti žmonių turtas“, – po pasivaikščiojimo Paplaujos gatve prognozavo menotyrininkas Saulius Pilinkus.

Čia yra ne vienas bebrų smarkiai apgraužtas medis, kuris stebuklingai dar nenuvirto į upę.

Paplaujos gatvėje arčiausiai upės esantys namai anksčiau jau yra nukentėję nuo potvynių, tiesa, jie kildavo pavasarį tirpstant sniegui.

[[ge:lrytas:lrytas:40886317]]

Kontroliuoja dviem būdais

Vietos gyventojai pasakojo, kad bebrai brandžius medžius užpuolė, kai Vilnios pakrančių tvarkymo darbus atlikusi įmonė išardė jų urvus ir išpjovė krūmus, kuriuos jie grauždavo. Bebrams neliko nieko kito, kaip ieškoti kitų maitinimosi šaltinių – brandžių medžių.

Pasak savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, bebrai Vilniuje kontroliuojami dviem būdais.

Sveiki netoli vandens augantys medžiai yra tepami repelentais, kurie užtepus ant žievės sukietėja ir tokiu būdu apsaugo lapuočius ir spygliuočius nuo bebrų.

[[ge:lrytas:lrytas:40870331]][[ge:lrytas:lrytas:40660052]][[ge:lrytas:lrytas:40849460]]

Repelentai nekenkia medžiams – leidžia kamienui kvėpuoti, nedaro įtakos medžio augimui ir syvų tekėjimui.

Antroji priemonė – bebrų nugraužti ar pradėti graužti medžiai yra paliekami arčiau upės. Tokiu būdu bebrams arčiau natūralių jų buveinių paliekama medžiagos darbui ir taip apsaugomi šalia esantys sveiki medžiai.

„Bebrai yra natūraliosios gamtos dalis, todėl kol bebrų veikla nekelia pavojaus žmonėms ar jų turtui, keisti gyvūnų kontroliavimo priemonių neplanuojama“, – teigė savivaldybės atstovas.

Atsirado buveinių centre

G.Grubinskas tvirtino, kad kiekvienais metais bebrai pastebimi tose pačiose Vilniaus vietose – prie Vilnios upės ir jos intakų, Žvėryne prie Neries, prie Vokės upės.

Bebrai prieš porą metų pasirodė net pačiame miesto centre, prie Karaliaus Mindaugo tilto. Čia jie ramiai išlipa į krantą, tvarkosi savo kailį.

Kad bebrų buveinių yra miesto centre, nesunku įsitikinti: aštriadančiai jau apgraužė Neries pakrantėse augančius medžius.

Pakrantėse neliko karklų

Anksčiau Paupyje medžius mėginta gelbėti jų kamienus apjuosiant metaliniais tinkleliais, bet tai mažai gelbėjo. Mat tinklelius nugvelbė metalo vagys.

Bebrai labai mėgsta karklus, bet juos ne tik Paupyje baigia iškirsti pakrančių tvarkytojai. Vilniečiai pastebėjo, kad šie graužikai taip pat nesibodi krimstelėti ir neseniai Neries pakrantėje pasodintų medžių. Apgraužus kamienus jie nudžiūvo.

Vis dėlto gamtininkai džiaugiasi, jog mieste apsigyvenę bebrai liudija, kad šalia Neries ir Vilnios yra pakankamai maisto, be to, šie gyvūnai prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo.

O mieste šių graužikų negalima nei šaudyti, nei statyti spąstų. Mat į spąstus gali pakliūti ne tik naminiai gyvūnai – katės ar šunys, bet ir susižaloti žmonės.

„Pasekmės bus nenusakomos“: bebrams įsisiautėjus Vilniuje jau baiminasi galimų potvynių