Gyvačiukas į gausią, kaip vadina pats Gerardas, Džiunglių šeimą atvyko iš Čekijos, kurioje išsirito 2025-ųjų lapkritį.
Nors tokį augintinį įsigyti išdrįstų ne kiekvienas, jau ne pirmą gyvatę auginantis Gerardas sako, kad būtent apie šios rūšies pitoną jis svajojo jau nuo vaikystės.
„Nuo vaikystės galvojau, kad tigrinis pitonas – tai jau aukštas egzotinių gyvūnų auginimo pilotažas. Juk tai vienos didžiausių ir stipriausių gyvačių pasaulyje! O dar kokios jos protingos! Dėl to visada svajojau sukurti ryšį su šiuo taikiu milžinu…
Vidury baltos dienos – katino ir gyvatės mūšis: vieno iš jų pranašumas akivaizdus
Na ir štai, atėjo ta diena, kai tikrai jaučiuosi pakankamai tvirtai tiek žiniomis, tiek finansinėmis galimybėmis, tiek erdvės bei turimų pakankamų įgūdžių prasme, auginti tigrinį pitoną. Į Zefyrą dedu labai didelius lūkesčius, kad ateityje jis bus tikra edukacijų apie egzotinius gyvūnus žvaigždė, kurio istoriją galėsiu visiems pasakoti“, – naują augintinį savo puslapyje „Džiunglių žmogus pristatė G.Paškevičius.
Su nauju šeimos nariu geriau susipažinti biologas dar nespėjo, tačiau iš pirmų dienų matyti, kad Zefyras ramus, jaukus bei lėtas, tačiau turi „gyvatišką smalsumą“. O kol kas Gerardas papasakojo ir bendrus šios rūšies bruožus.
Susiję straipsniai
„Natūraliai tigriniai pitonai paplitę Pietų ir Pietryčių Azijoje, savo buveinėms pasirenka tropinius miškus, pievas, drėgnas lygumas, upių slėnius ar pelkes. Nevengia vandens telkinių, nes yra puikūs plaukikai ir narai, kurie po vandeniu gali išbūti iki 30 min. Tiesa, jie dar ir puikiai lipa į medžius (dažniausiai kol būna jauni).
Suaugę tigriniai pitonai pasiekia 3–5 m ilgį, o didžiausi patvirtinti individai pasiekė 6.7 m ilgį ir beveik 100 kg svorį. Žinoma, čia kalbame apie pateles, nes patinai būna smulkesni ir tokių rekordų „nepamuša“. Tigriniai pitonai laukinėje gamtoje aktyvus būna nakties metu, tuomet ieško naujų slėptuvių ar tinkamų vietų pasislėpti ir pasaloje laukti aukos.
Savo gyvenamose vietose juos galima drąsiai pavadinti plėšrūnų plėšrūnais (angl. Apex predator), nes suaugę pitonai, o ypatingai pitonės, gali sumedžioti labai didelį grobį, pvz.: elnių jauniklius, šernus, ožkas, beždžiones ar net jaunus krokodilus.
Grobio dydis dažnai sudaro 20–60 proc. pitono kūno masės – tai ekstremalus santykis tarp plėšrūno ir aukos. Tobulais medžiotojais juos padaro ir ypatinga daugumai pitonų rūšių būdinga savybė – termorecepcija, t.y. turi šilumai jautrias duobutes virš viršutinės lūpos, kurių dėka geba aptikti šiltakraujus gyvūnus visiškoje tamsoje (beje, šios šilumai jautrios duobutės vienos iš skirtumų tarp pitonų ir smauglių).
Laukinėje gamtoje tigrinių pitonų gyvenimo trukmė siekia apaie 15–20 m., o laikant namuose – net iki 30 m. (o ilgiausiai išgyvenusio tigrinio pitono, vardu Julius Squeezer, amžius buvo 43 m.) Labai tikiuosi, kad mes su Zefyru draugausim tiek, o gal ir dar ilgiau ir per tą laiką padėsi parodyti visuomenei, kokios gyvatės yra nuostabios, net ir būdamos milžinės“, – dalinosi biologas.
Daugiau naujienų apie G.Paškevičiaus egzotinius augintinius – Facebook puslapyje Džiunglių žmogus.