Dauguma atvykusiųjų prie Olando Kepurės norėjo pamatyti ir įamžinti kiek toliau nuo kranto vandenyje ant akmens įsitaisiusį ruonį – jis kartkartėmis vis užsiropšdavo ant natūralios gulyklos ir tarsi šildydavosi saulėje.
Socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė ruonio nuotraukų ir vaizdo įrašų, žmonės svarstė, kodėl ruonis čia atsidūrė.
Tarp sniegynų ir natūralių ledo skulptūrų atsiradęs gyvūnas buvo apibertas įvairiausiais epitetais, vaizdo įrašus per kelias valandas peržiūrėjo ir jais pasidalijo dešimtys tūkstančių žmonių.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus biologo Pavelo Kulikovo, didelio stebuklo čia nėra. Paprastai šiaurinėje Baltijos dalyje gyvenantys paprastieji ruoniai mūsų platybėse pasirodo rečiau.
Tačiau jūra šalia Karklės, kurioje yra nemažai akmenų, yra puiki poilsio vieta pro šalį plaukiantiems ruoniams. Šis ruonis buvo įsitaisęs saugiu atstumu nuo kranto.
Ruonių populiacija pastaraisiais metais yra šiek tiek atsigavusi, bet ryškesnio jos augimo nepastebima.
Manoma, kad šiuo metu Baltijos jūroje gyvena apie 50 tūkst. šių gyvūnų. Iki Antrojo pasaulinio karo jų buvo maždaug dukart daugiau.
Dažniau mūsų pakrantėse pasirodo pilkieji ruoniai. Jie pastebimi šalia Islandijos, Norvegijos, Vokietijos, Danijos krantų.
Kasmet pavasarį Lietuvos pajūryje aptinkama daugiau kaip dvidešimt išsekusių, sužalotų pilkųjų ruonių jauniklių. Jie prižiūrimi ir gydomi Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, o sustiprėję paleidžiami atgal į jūrą.
Daugėja mūsų pajūryje ir randamų negyvų ruonių – kasmet apie 50.
Žvejų ir ruonių santykiai nėra labai geri – žvejai skundžiasi, kad ruoniai sudrasko jų tinklus ir pridaro daug bėdų.
Gyvūnų gynėjai mano, kad kai kurie į pakrantę išmetami ruoniai yra sužaloti žmonių.
Tačiau jie vylėsi, kad Olando Kepurės prieigose sustojęs pailsėti ruonis ir toliau sėkmingai plauks savo keliu.