Kaip pranešė Aplinkos ministerija, žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvų įveisimui tik valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, t. y. neišnuomoti vandens telkiniai. Išnuomotus vandens telkinius įžuvina jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų įveisimo planus.
„Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų, taip pat baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių 38 valstybiniuose vandens telkiniuose, nurodytuose Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2025 metų plane. Šiais metais įžuvintų žuvų skaičius turėtų būti dar didesnis“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Pažymima, kad plėšriųjų žuvų gausa ypač svarbi vandens telkiniuose, kurių ekologinė būklė dėl praeityje buvusios taršos turėtų būti gerinama. Tokiais atvejais taikomos mokslinių tyrimų rekomendacijomis pagrįstos biomanipuliacijos priemonės, kurių įgyvendinimo metu padidinamas plėšriųjų žuvų kiekis, o karpinių žuvų kiekis sumažinamas.
Susiję straipsniai
Plėšriųjų žuvų kiekis dar labiau padidinamas įžuvinant lydekomis. Norint efektyviai kontroliuoti planktofaginių ir bentofaginių žuvų gausą vykdant biomanipuliaciją, plėšrūnų biomasė turėtų sudaryti bent 25 proc. bendros visų žuvų biomasės.
Pasak Aplinko ministerijos, vandens telkiniams užšalus, žuvų įveisimas nevykdomas, jis prasidės nutirpus ledui ir įsibėgėjus pavasariui, o intensyviausiai vandens telkiniai įžuvinami rudenį.
Duomenys apie jau atliktus žuvų įveisimo darbus pateikiami Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje. Žemėlapyje galima matyti valstybės institucijų ir žvejybos plotų naudotojų įvykdytų įžuvinimų rezultatus, taip pat nurodoma planuojamų įžuvinimų data, laikas ir vieta.