Jei yra galimybė, rekomenduojama dalį pievos palikti nenušienautos, pavyzdžiui, pakraščiuose ar atskiromis juostomis. Tokios vietos gali suteikti prieglobstį daliai pievose gyvenančių gyvūnų.
„Laukuose jauniklius veda stirnos, kiškiai, peri kurapkos, griežlės, tilvikai, putpelės, daug žvirblinių paukščių, todėl, jei tik leidžia ūkininkavimo sąlygos, verta vengti labai ankstyvo šienavimo, o prieš tai darant patikrinti, ar pieva tuščia.
Stirnų jaunikliai atvedami gegužės mėnesį ir keletą savaičių visiškai nejudėdami slepiasi vienoje vietoje, kur jų maitinti ateina mama. Dalis jų, pajutę pavojų, instinktyviai priglunda prie žemės ir gali nepasitraukti nuo artėjančios technikos.
Tokį svečią prie prezidentūros retai išvysi: pačiame sostinės centre užfiksavo lapę
Pastebėjus jauniklį prieš šienavimą, reikėtų jį atsargiai perkelti į netoliese esančią nešienaujamą vietą. Radus paukščio lizdą ar jauniklius, rekomenduojama tą vietą laikinai apeiti ir palikti nešienautą“, – pataria Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas.
Jei stirnos jauniklį būtina perkelti, rekomenduojama tai daryti atsargiai, naudojant pirštines, audinį arba žolę, kad ant jauniklio neliktų žmogaus kvapo, vengti bereikalingo gyvūno trikdymo. Perkelti jauniklį reikėtų prieš pat šienavimą, nes jis gali bandyti grįžti į buvusią vietą.
Šienaujant verta pasirinkti tokį darbo būdą, kuris paliktų gyvūnams galimybę pasitraukti iš pjaunamos teritorijos, pavyzdžiui, šienauti iš pievos centro į pakraščius, kad pievose esantys ir galintys pabėgti gyvūnai turėtų galimybę saugiai pasitraukti ir nebūtų atkirsti dirbančios technikos. Jei pieva ribojasi su keliu, rekomenduojama pradėti šienauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi, kad išbaidyti gyvūnai nepatektų į važiuojamąją dalį.
Kai kuriais atvejais naudojamos papildomos gyvūnų išbaidymo priemonės prieš šienavimo techniką – pritvirtintos velkamos virvės ar grandinės. Taip pat naudinga sumažinti šienavimo greitį – lėčiau judantis mechanizmas suteikia daugiau laiko gyvūnams pasitraukti.
Susiję straipsniai
Aplinkos ministerija taip pat primena, kad ne mažiau svarbu saugoti gyvūnų jauniklius ir atliekant aplinkos tvarkymo darbus. Prieš šalinant ar genint krūmus, gyvatvores, kitus želdinius reikia patikrinti, ar želdiniuose nėra paukščių lizdų ir gyvūnų jauniklių. Rekomenduojama darbus atidėti, kol jaunikliai paliks lizdą ar guolį.
Prisideda ir LMŽD
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) skelbia skubų pagalbos šauksmą ir kreipiasi į šalies ūkininkus. Prasidedanti šienapjūtė kasmet tampa masine tragedija aukštoje žolėje besislepiantiems laukinių gyvūnų jaunikliams. Anot medžiotojų, modernios technologijos gali tai sustabdyti – ūkininkai kviečiami nemokamai pakelti į dangų dronus su termovizoriais ir išgelbėti gyvybes.
„Pirmosios šienapjūtės pradžia idealiai sutampa su jautriausiu stirnų jauniklių vedimo laikotarpiu. Saugodamos savo mažylius, motinos juos paslepia tankioje, aukštoje žolėje. Stirniukų ginties instinktas yra pražūtingas: išgirdę artėjančios sunkiosios technikos triukšmą ir vibraciją, jie nebėga, o tiesiog priglunda prie žemės. Dėl šios priežasties technikos vairuotojams pastebėti juos plika akimi yra neįmanoma – kasmet po šienapjovėmis masiškai žūsta tūkstančiai jauniklių“, – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
D.Babelio nuotr.
LMŽD siekia nutraukti šias skaudžias nelaimes ir siūlo profesionalią, nemokamą pagalbą.
„Modernūs dronai su termovizorine įranga gali pastebėti gyvūno kūno šilumą dar prieš įvažiuojant technikai. Kviečiame kiekvieną šalies ūkininką tapti gyvybės gelbėtoju. Šiuolaikinės technologijos leidžia šią problemą išspręsti per kelias dešimtis minučių. Viskas, ko mums reikia – išankstinės informacija apie planuojamus pjauti laukus, tad pakvietėme juos pranešti mums, o mūsų sukurtos „Neleisk sušienauti stirniuko 2026“ komandos padarys viską, kad mažyliai liktų saugūs“, – sako jis.
Medžiotojų vykdoma stirniukų gelbėjimo operacija vyksta jau ne pirmus metus. Ūkininkui informavus apie planuojamus darbus, medžiotojų suburtos savanorių komandos anksti ryte, kol vėsu, dronais skenuoja laukus, surasti stirniukai, neliečiant jų plikomis rankomis ir nepaliekant žmogaus kvapo, saugiai perkeliami į saugius plotus, kur juos vėliau susirenka motinos. Šiemet medžiotojai ketina ne tik perkelinėti mažylius, bet ir apsaugoti juos specialiai pažyminti jų gulėjimo vietą žolėje.
„Ketiname pasitelkti užsienio kolegų patirtį, kuomet mažylių gulėjimo vietos pažymimos specialiomis vėliavėlėmis, kad šienaujantis taip matytų jų gulėjimo vietą ir su techinka ją apvažiuotų“, – sako L. Daukša