Anot Gibraltaro ornitologų ir gamtos istorijos draugijos, 30 tūkst. gyventojų turinčioje britų teritorijoje, kuri ribojasi su Pietų Ispanija, daugiausia turistų sutraukia iš Šiaurės Afrikos kildinami maždaug 230 makakų gentis primatai magotai (lot. Macaca sylvanus).
„Atvykome čia dėl beždžionių, nes tai vienintelė vieta Europoje, kur jos gyvena laisvėje, – sakė 29 metų danas projektuotojas dizaineris Elishas. – Tačiau šerti šiuos gyvūnus negerai, nes duodami bet ką galite pakenkti.“
Apie draudimą šerti makakas turistams primena Gibraltare iškabinti ženklai. Už pažeidimus gresia bauda iki 4 tūkst. svarų (4,6 tūkst. eurų).
Interneto sensacija tapęs beždžionės jauniklis: liūdesį mažyliui numalšino orangutanas iš IKEA
Vis dėlto užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi, sunku, nes kasdien uolėtame kyšulyje apsilanko daugybė žmonių, o iki 15 kilogramų sveriantys gyvūnai gyvena laisvėje ir gali atsirasti bet kurioje vietoje.
Plėšikaujančios beždžionės iš nenuovokių turistų įžūliai nugvelbia ledus, pyragaičius, traškučius, kemša maisto likučius iš šiukšliadėžių, kaip ir tiesiogiai joms siūlomą maistą.
Šie nesveiki skanėstai keičia jų valgiaraštį, kurį paprastai sudaro vaisiai, daržovės ir sėklos.
Pasirodo, kad siekdamos numalšinti skrandžio skausmus makakos išsiugdė įprotį užsiimti vadinamąja geofagija – sąmoningu žemės vartojimu. Tokį beždžionių elgesį atskleidė dvejus metus trukęs bendras Oksfordo, Kembridžo ir Paryžiaus-Sorbonos universitetų bei Gibraltaro aplinkosaugos departamento ekspertų tyrimas.
Susiję straipsniai
Jame teigiama: „Geofagija čia itin paplitusi, palyginti su kitomis makakų rūšimis ir vietovėmis. Šis polinkis labiau įprastas vasarą, kai turistų srautai pasiekia piką.“
O štai kontakto su lankytojais neturinčios Gibraltaro beždžionės žemės neėdė.
„Tai stiprus argumentas kalbant apie ryšį tarp žemės valgymo ir žmogaus maisto“, – sakė Kembridžo biologinės antropologijos docentas Sylvainas Lemoine’as.
Šios ankstyvos savigydos formos tendencijos kaltininkais įvardijami traškučiai, šokoladiniai batonėliai, ledai. Nustatyta, kad dažniausiai žemę ėda tos beždžionės, kurios vaišinasi turistų joms duodamais skanėstais su daug cukraus, druskos, pieno, kurių makakos negali virškinti.
„Keliame hipotezę, kad žemė gali suteikti mikrogrybų ir mikroorganizmų, kurie galėtų atkurti mikrobiomo pusiausvyrą, sutrikdytą suvalgius menkaverčio maisto“, – sakė S.Lemoine’as.