„Jau keletą mėnesių aktyviai diskutuojame su aplinkos ministerijos vadovybe bei kitomis institucijomis dėl būtinybės griežčiau saugoti kitus Dzūkijos bei Labanoro miškus, kuriuose dar gyvena ar ateityje galėtų įsikurti šie įspūdingi paukščiai, o kartu – ir daug kitų saugomų rūšių. Buvo nueitas nemažas kelias, daug analizių, modeliavimų.
Kalbėta ir apie susitarimą su Valstybine miškų urėdija ūkinėms reikmėms nekirsti miškų šiose teritorijose. Tačiau dabar, keičiantis Aplinkos ministerijos vadovybei, stebime, kaip urėdija atsitraukia ir šiuo metu nebeketina pasirašyti anksčiau aptarto susitarimo. Tai mums kelia didžiulį nerimą,“ – sako Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Seimo sprendimu priimtos kompensacinės priemonės nėra išmokos – tai konkretūs veiksmai, skirti apsaugoti esamas ir potencialias kurtinių buveines, didinant brandžių pušynų apsaugą ir sudarant sąlygas ateityje formuotis sengirėms Pietų ir Rytų Lietuvoje.
To dar nebūsite matę: kapinėse užfiksavo neįprastą vaizdą
Dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė ir jos specialistai, kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba nuosekliai dirbo siekiant užtikrinti šių priemonių įgyvendinimą, tačiau gamtininkai yra susirūpinę, jog Valstybinė miškų urėdija, pasinaudodama valdžių kaita, bando atsitraukti nuo Dzūkijos kurtinių ilgalaikės apsaugos užtikrinimo.
„Nuo pat pradžių pabrėžėme, kad palaikome Kapčiamiesčio poligono reikalingumą Lietuvos saugumui. Tačiau kartu teigėme, kad nacionalinis saugumas ir atsakomybė už gamtą negali būti supriešinami. Jei valstybė pripažino, kad kurtinių buveinių apsauga yra būtina kompensacinė priemonė, dabar būtų sunku suprasti bandymus nuo šių įsipareigojimų atsitraukti. Tokiu atveju būtų siunčiama žinia, kad pažadai gamtai galioja tik tol, kol nereikia jų įgyvendinti“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas.
Susiję straipsniai
Anot gamtininkų, susitarimu jau dabar turėjo būti užtikrintas kirtimų stabdymas kurtiniams svarbiose teritorijose Dzūkijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko ir jų apsaugos zonų valstybiniuose miškuose. Šios teritorijos laikomos vienomis svarbiausių rūšies išlikimui Lietuvoje.
„Kompensacijos esmė nėra pasodinti naujų medelių vietoje prarastų vertybių. Kurtiniams reikalingi brandūs pušynai, susiformuojantys per dešimtmečius. Todėl reali kompensacija reiškia jau šiandien apsaugoti tuos miškus, kurie ateityje gali tapti saugiomis buveinėmis šiai ir daugeliui kitų rūšių. Jei šios teritorijos ir toliau bus kertamos, kalbos apie kompensacijas liks tik popieriuje“, – teigia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė, Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatė Lina Paškevičiūtė.
Aplinkosaugos organizacijų atstovai primena, kad būtent Pietų Lietuvoje ir Labanoro girioje sutelkta didžioji šalies kurtinių populiacijos dalis. Todėl kompensacinės priemonės buvo kryptingai planuojamos poligonų steigimo regione, siekiant sustiprinti esamų buveinių apsaugą ir sudaryti sąlygas rūšiai plisti į naujas teritorijas.
„Kurtinių apsaugos priemonės buvo rengiamos ieškant balanso tarp krašto gynybos poreikių ir gamtos išsaugojimo. LR Seimas aiškiai parodė, kad šis balansas yra įmanomas. Dabar svarbiausia, kad institucijos laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. Jei pradėsime atsisakinėti priemonių dar prieš joms įsigaliojant, bus sunku kalbėti apie atsakingą poveikio gamtai kompensavimą apskritai“, – sako ornitologas Marius Karlonas.
Nevyriausybininkai svarsto ar būsima Aplinkos ministerijos vadovybė išlaikys anksčiau sutartą kryptį ir užtikrins, jog Seimo palaikytos kompensacinės priemonės būtų įgyvendintos visa apimtimi. Pasak jų, šiuo atveju kalbama ne tik apie vienos rūšies apsaugą, bet ir apie valstybės gebėjimą vykdyti savo pačios prisiimtus įsipareigojimus gamtai. Turime galvoje įsipareigojimus tiek šalies visuomenei, tarptautiniu lygmeniu, nes poligonai steigiami Natura 2000 bei nacionalinėse saugomose teritorijose.
„Naujoji aplinkos ministerijos vadovybė turės labai aiškiai apsispręsti, ar laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, ar leisti jiems tyliai išnykti keičiantis politinei valdžiai. Mūsų lūkestis paprastas – Seimas pripažino, kad kurtinių apsauga yra būtina kompensacinė priemonė, tad ji turi būti įgyvendinta nepriklausomai nuo institucinių ar politinių pokyčių. Tai būtų svarbus signalas, kad Lietuva geba derinti nacionalinio saugumo interesus ir atsakomybę už gamtą“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas.
Pavasarį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė, kad Kapčiamiesčio poligono steigimo poveikio gamtai kompensavimas yra neatsiejama poligono plėtros dalis. Tokių priemonių įgyvendinimas turi būti finansuojamas kaip krašto gynybos išlaidų dalis.