Miške užfiksuotas retas Lietuvos plėšrūnas: po nuotrauka pasipylė netikėti liudijimai

Išskirtinį gyvūną pamatė Utenos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Tomas Zubovas, kartu su sūnumi Simu miške ieškojęs stirnino.

Apie neįprastą susitikimą socialiniame tinkle paskelbė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Nuotraukoje matyti ant šieno kupetos sėdinti lūšis – vienintelė Lietuvos gamtoje gyvenanti laukinių kačių rūšis.

Įrašas sulaukė didelio žmonių susidomėjimo. Komentaruose jie dalijosi savo patirtimi, rašė, kuriose Lietuvos vietose jiems taip pat yra tekę išvysti šiuos itin atsargius gyvūnus. Kiekvienas patvirtintas lūšies pastebėjimas yra svarbus ir mokslininkams, stebintiems retos rūšies paplitimą bei jos populiacijos būklę.

Paprastoji lūšis (Lynx lynx – lot.) yra didžiausias Europoje gyvenantis kačių šeimos plėšrūnas.

Ją galima atpažinti iš trumpos uodegos juodu galiuku, ilgų kojų ir ant ausų augančių juodų plaukų kuokštelių. Suaugusi lūšis gali sverti iki 30 kilogramų. Jos kailis būna pilkšvas, rusvas ar balkšvas, dažnai išmargintas tamsiomis dėmėmis.

Lūšys dažniausiai gyvena dideliuose mišriuose miškuose, kuriuose gausu tankaus pomiškio, atželiančių kirtaviečių ir nuošalių vietų. Jos itin atsargios, aktyviausios sutemus ir žmogaus paprastai vengia. Dėl slapto gyvenimo būdo net ir ten, kur lūšys gyvena nuolat, žmonės jas pamato retai.

Didžiąją lūšių grobio dalį sudaro stirnos. Jos taip pat medžioja kiškius, bebrus, graužikus, mangutus ir kitus mažesnius gyvūnus. Šie plėšrūnai gyvena pavieniui ir užima gana dideles teritorijas.

Lūšies patelė dažniausiai gegužę atsiveda du ar tris jauniklius, kurie su motina išbūna iki kito poravimosi laikotarpio. Lūšys pasižymi itin gera klausa ir regėjimu, todėl grobį gali pastebėti ar išgirsti iš didelio atstumo.

Lūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir šalyje nemedžiojama nuo 1979 metų. Ji priskiriama pažeidžiamų rūšių kategorijai. Lietuva yra lūšies paplitimo arealo pakraštyje, todėl šių plėšrūnų populiacija mūsų šalyje niekada nebuvo itin gausi.

Lūšys dažniau aptinkamos didesniuose šiaurės, rytų ir centrinės Lietuvos miškų masyvuose, tačiau pavienių gyvūnų gali pasirodyti ir kitose šalies vietose. Pastebėjus lūšį gamtoje, nereikėtų mėginti prie jos artintis ar gyvūno sekti. Svarbiausia išlaikyti atstumą ir leisti jam netrukdomai pasitraukti.