Šiandien Johnas jaunesnysis kartu su mama Marilyn Monroe bei tėvu Johnu jau pradeda pažintį su atvira savanos ekspozicija. Už šios neeilinės galimybės išvysti visą šarvuočių šeimą slypi lankytojams paprastai nematoma specialistų ir veterinarijos gydytojų darbo pusė.
Rutulinių šarvuočių (Tolypeutes matacus) jauniklių auginimas zoologijos soduose nėra paprastas – jų mirtingumas siekia 45–47 proc. Pirmosios šešios gyvenimo savaitės laikomos ypač jautriu laikotarpiu. Naujagimiui svarbus tinkamas mikroklimatas ir ramybė, o specialistams ir veterinarijos gydytojams būtina įsitikinti, ar patelė rūpinasi jaunikliu bei jį maitina.
Atvestas jauniklis kartu su mama Marilyn Monroe iš savanos ekspozicijos tą pačią dieną buvo perkeltas į specialiai paruoštą žinduolių laboratorijos patalpą. Joje užtikrinta ramybė, tinkama temperatūra ir drėgmė, įrengta slėptuvė bei stebėjimo kamera.
Kaune išaugintas vos 50 proc. šansą išgyventi turėjęs rutulinis šarvuotis: davė tradicinį vardą
Iškart po perkėlimo specialistų dėmesys krypo ne tik į jauniklį ir jo mamą, bet ir į vieną likusį patiną – buvo stebima, ar atsiskyrimas jam nesukelia streso. Pasikeitusi aplinka Marilyn Monroe kėlė nerimą: patelė su mažyliu aktyviai judėjo po patalpą, ieškojo tinkamos vietos ir tik vėliau pasirinko vieną iš įrengtų slėptuvių.
„Pirmosiomis dienomis svarbiausia buvo ne trukdyti, o stebėti ir laiku fiksuoti net mažiausius pokyčius. Laboratorijoje lankėsi tik veterinarijos gydytojas ir gyvūnų priežiūros specialistas. Kas dvi valandas stebėjome, ar jauniklis žinda, sekėme jo svorį, patelės elgesį, palaikėme stabilią temperatūrą ir drėgmę. Pirmąją parą mažylis neteko kelių gramų, todėl buvo labai svarbus kiekvienas vėliau priaugtas gramas“, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo egzotariumo gyvūnų priežiūros specialistas Vytautas Ivanauskas.
Susiję straipsniai
Augdamas Johnas jaunesnysis vis aktyviau domėjosi tuo, kas yra už saugios slėptuvės ribų. Keturioliktąją gyvenimo dieną mažylis po truputį pradėjo atsimerkti, o netrukus ėmė vis atkakliau bandyti išlįsti į išorę.
„Penkioliktą dieną jis jau buvo pakankamai aktyvus, tvirčiau susisukdavo į kamuoliuką ir vis labiau bandė išlįsti iš slėptuvės, tačiau mama jį dar drausmino. Po poros dienų mažylis išlindo, bet Marilyn jį sugrąžino atgal. Buvo labai įdomu matyti, kaip vystosi jų tarpusavio ryšys. Tokiais atvejais sėkmingą rezultatą lemia daugybė mažų dalykų. Negali priversti patelės rūpintis jaunikliu ar nurodyti jam augti. Mūsų užduotis – suprasti gyvūnų poreikius ir žinoti, kada reikia įsikišti, o kada atsitraukti“, – sako V. Ivanauskas.
Maždaug mėnesį Marilyn Monroe aktyviai saugojo jauniklį. Pamažu ilgėjo mažylio maitinimo intervalai, o patelė vis daugiau laiko praleisdavo atskirai. Visa tai rodė, kad jauniklis stiprėja ir tampa savarankiškesnis.
Trijų mėnesių smalsuoliui vis dėlto dar trūksta suaugusiam gyvūnui būdingo atsargumo, todėl jo pažintis su didele savanos ekspozicija, kurioje laisvai vaikšto ir kitų rūšių gyvūnai, vyksta palaipsniui bei prižiūrint specialistams. Svarbus etapas buvo ir pirmoji pažintis su tėvu Johnu – specialistams reikėjo įsitikinti, kad patinas priims jauniklį. Pirmasis susitikimas praėjo sėkmingai, todėl dabar visa šeimyna pamažu išleidžiama į savaną.
Johno jaunesniojo tėvas į Lietuvos zoologijos sodą iš Vroclavo zoologijos sodo atvyko 2023 m. liepą, tačiau tuo metu vardo neturėjo. Vardų istorija prasidėjo 2025 m. rugpjūtį, kai iš Rygos zoologijos sodo atvežta 3 metų Marilyn Monroe – taip ji buvo pavadinta dar Rygoje. Penkerių metų patinui tuomet parinktas Johno vardas, o šiemet šeimos vardų liniją pratęsė ir jų jauniklis – Johnas jaunesnysis.
Rutulinių šarvuočių natūralios buveinės – sausesni Pietų Amerikos miškai ir krūmynai, kur šie žinduoliai maitinasi daugiausia skruzdėlėmis bei termitais. Kitaip nei kai kurios kitos šarvuočių rūšys, jie patys nerausia gilių urvų, o slėptuvėms naudoja jau išraustus. Rutuliniai šarvuočiai priskiriami prie esančių arti grėsmės dėl buveinių nykimo ir intensyvios medžioklės. Be to, prie populiacijos mažėjimo prisideda ir tai, kad patelė per metus atsiveda tik vieną jauniklį.
Paradoksalu, tačiau viena įspūdingiausių šių gyvūnų savybių kartu tampa ir jų silpnybe. Pajutęs pavojų rutulinis šarvuotis gali beveik idealiai susisukti į kamuoliuką. Nuo plėšrūnų toks šarvas puikiai saugo, tačiau žmogui susisukęs gyvūnas tampa lengvai paimamas grobis. Išskirtinė ir rutulinių šarvuočių eisena – priekinėmis kojomis jie žengia remdamiesi ilgų, aštrių nagų galiukais, o jų užpakalinės pėdos yra suaugusios į vientisą, kanopą primenančią struktūrą. Todėl eidami šie gyvūnai atrodo tarsi su savotiškais „aukštakulniais“.
Lietuvos zoologijos sodas – ilgiausiai veikiantis, didžiausias ir vienintelis valstybinis zoologijos sodas šalyje bei vienintelis visateisis Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) narys. Šiuo metu jame gyvena daugiau nei 2,6 tūkst. gyvūnų, atstovaujančių apie 200 rūšių (įskaitant žuvis ir vabzdžius), iš kurių 83 yra saugomos pasauliniu mastu, o 15 – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Lietuvos zoologijos sode apsilankyti galima kasdien 10.00–18.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.). Bilietus įsigyti galima iš anksto ir pigiau internetu, https://bilietai.zoosodas.lt/, arba kasose.