Vienintelėje žinomoje vietoje Žuvinto ežero saloje, tarpinėje pelkėje, apaugusioje nendrėmis ir karklų krūmais, iš naujo atrasta rūšis, apie kurios buvimą nebuvo duomenų nuo 1991 metų.
Šios rūšies atradimą galima būtų priskirti prie svarbiausių pastarojo dešimtmečio botaninių radinių Žuvinte. Dr. Arūno Balsevičiaus iš Kauno botanikos sodo aptikta augavietė yra lyg įrodymas, jog retosios rūšys nebūtinai turi būti labai ryškios ir lengvai pastebimos.
Griovinė našlaitė niekur kitur mūsų šalyje neaptikta dar ilgesnį laiko tarpą, o tai reiškia, – jos greičiausiai ir nėra.
Šiaip ji – gana kuklus apie 30 cm aukščio augalas. Tarp savo genties rūšių rūšis išsiskiria gražiais šviesiais žiedais (mes jų nematėme, nes jau sunokintos sėklos), jų sėklas išnešioja skruzdės, o pati rūšis yra saugomų rūšių sąraše.
Tie augaliukai (keliolika, gal net dar daugiau) slapstėsi pusiau pavėsyje nendrėmis, viksvomis ir nedideliais karklų krūmais apaugusiame plote. Vienintelės augavietės radimas pareikalaus kur kas nuodugnesnių šios įdomios rūšies studijų.