Vyras teigia, kad šitaip niokojamas Mažosios Lietuvos kraštovaizdis – medžių alėjos, kurios tapo išskirtiniu Nemuno deltos teritorijos bruožu.
„Tai vietovė, į kurią žmonės keliaudavo nuostabaus grožio, išskirtine medžių alėja. Prarandame ypatingą Mažosios Lietuvos akcentą, vieną iš krašto puošmenų“, – sakė į redakciją paskambinęs vyras.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio teigimu, tiek Kelių direkcija, tiek projektuotojai pateikė įrodymų, kad atliekant rekonstrukciją medžiai trukdytų kelio darbams.
„Neradome bendro sutarimo išsaugoti medžius. Nebent kelią paliktume tokį pat siaurą. Todėl buvo nuspręsta rengti ir alėjos atkūrimo projektą: rekonstravus kelią šalia jo atsodinti medžius – kaip kadaise mūsų protėviai sodino, taip ir mes dabar pasodinsime kitoms kartoms“, – teigė A. Stanislovaitis.
Medžių ar estakados?
Pasak Lietuvos kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus patarėjos Eglės Nemanytės, kartais tenka pasirinkti būtiną sprendimą dėl kelio rekonstrukcijos. Vis dėlto kraštovaizdį bus bandoma atkurti – medžių alėja bus atsodinta.
„Bus nukirsti 288 medžiai, tiek pat jų bus atsodinta. Tačiau šiuo atveju negali būti visi patenkinti. Kartais reikia daryti pasirinkimą. Be to, kertami tik seni, pažeisti arba rekonstrukcijos darbams trukdantys medžiai. Juk 10 metų žmonės laukė estakados, tad klausimas, ko vietiniams gyventojams dabar reikia labiau – estakados ar medžių, kurie auga kelio juostoje“, – sakė E. Nemanytė.
Artimiausiu metu planuojama platinti rekonstruojamą kelią, paaukštinti kelio sankasą, pastatyti estakadą virš labiausiai užliejamos, žemiausios, kelio dalies.
Baiminasi sankasos griūties
Tačiau vyras sunerimęs, kad dėl iškirstų medžių gresia naujojo kelio griūtis. Mat anksčiau, anot jo, senieji medžiai sutvirtino kelią. „Galima įsitikinti – tose vietose, kur buvo iškirsti seni medžiai, kelio danga provėžuota, deformuota“, – sakė vietos gyventojas Algis.
Jo turimomis žiniomis, kelio sankasa suformuota iš durpių bei medžių šakų ir iškelta 2–3 metrus. Ant jos – žvyras ir asfaltas. „Neįsivaizduoju, kaip bus suremontuotas tas kelias. Juk pašalinus medžius, reikės ir visą, kelis metrus siekiantį, durpių sluoksnį nukasti. Kitaip kelio sankasa neišsilaikys, juo labiau dar paaukštinta ir ant durpių sluoksnio“, – teigė Algis K.
Anot pašnekovo, medžiai šaltuoju metų laiku per potvynius saugodavo nuo ledonešio, buvo matyti kelio kontūras. Ir, žinoma, atliko sankasos sutvirtinimo funkciją.
Be to, rekonstravus kelią ir pasodinus naujus medžius ant iš žvyro suformuoto šlaito, jie neprigis. „Žvyre joks medis neaugs. Jei sodins durpingame sluoksnyje, tuomet medžiai bus nuolat apliejami potvynio vandens“, – aiškino Šilutės rajono gyventojas.
Naikina krašto savitumą
Šilutės rajono gyventojui Algiui pritarė krašovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas. Jo teigimu, iškertant medžius sunaikinamas ir šio krašto savitumas.
Be to, iškirtus medžius pažeidžiama ir laikančioji kelio konstrukcija – subrendusių medžių šaknys.
„Kelias nutiestas durpyne ir jo apsodinimas medžiais turi savo inžinerinę funkciją. Jie savo šaknimis armuoja sankasą ir palaiko kelią, kad jis neišskystų, nesusmegtų“, – sakė E. Vidrinskas.
Kraštovaizdžio architektas teigė, kad Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plane yra nuostata – keliai, apsodinti medžių alėjomis, yra būdingasis šios teritorijos kraštovaizdžio elementas, kurį reikia saugoti, atnaujinti ir pan.
Pasipiktinusio gyventojo Algio žiniomis, medžiai buvo sodinti dar vokiečių okupacijos metais, daugiau nei prieš 80 metų. Tokias pat alėjas turintys lenkai ir vokiečiai kelius rekonstruoja išsaugodami medžius – asfaltuoja ir deda atitvarus, sutvirtina kelią kuolais.
„Vakaruose daroma priešingai – medžiai saugomi nuo žmonių, o pas mus žmones saugo nuo medžių. Juk į tuos medžius trankosi dažniausiai neblaivūs, neadekvatūs asmenys. Tad niekas jų neapsaugos“, – tikino dėl iškirstų medžių besipiktinantis vyras.
Saugo kraštovaizdį, bet ne medžius
Nemuno deltos regioninio parko direktorė Jovita Stanionienė portalui lrytas.lt teigė, kad sprendimas rekonstruoti kelią, iškirsti medžius ir juos vėliau atsodinti – ne vienos ministerijos darbas. Buvo siekiama, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, reglamentuojantys tiek susisiekimo, tiek saugomų teritorijų klausimus.
„Priimtas memorandumas, kuriame pasirašytas susitarimas, kad medžiai, kurie išpjaunami, turės būti atsodinti. Tačiau mes saugome ne medžius. Taip, yra saugotinų medžių, mes saugome kraštovaizdžio elementą – medžių alėją“, – teigė J. Stanionienė.
Žada atsižvegti į gamtą ir saugumą
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio tvirtinimu, palei naująjį kelią bus atsodinti tokie medžiai, kokie ir augo šioje zonoje. „Tai priklausys nuo grunto tyrimų ir vietos. Bet stengsimės išlaikyti kultūrinį pojūtį. Ten augo ir gluosniai, ir juodalksniai, ir uosiai, beržai“, – komentavo pašnekovas.
Vis dėlto rekonstruotas kelias turi atitikti saugumo reikalavimus pagal tam tikro lygmens kelių sąrašą. „Yra nustatyta kelio kategorija ir jis turi atitikti techninius parametrus. Kartu reikia atsižvelgti ir į kitas problemas – vandens lygį potvynio metu, gyvūnijos – varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių – judėjimą. Tie projektai kuriami ir bus pateikti mums bei visuomenei“, – sakė A. Stanislovaitis.
Teks laukti dešimtmečius
„Laimei, kad buvo susitarta tuos medžius bent jau atsodinti“, – teigė krašovaizdžio architektas E.Vidrinskas. Anot jo, medžių atsodinimo iniciatyva buvo įtvirtinta tiek Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plane, tiek šio parko apsaugos reglamente. „Šie du dokumentai, kurie nustato, kaip reikia tvarkyti teritoriją, yra patvirtinti aplinkos ministro“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau ties rekonstruojamu keliu pasodinti medžiai užaugs po 15–20 metų. „Praeis dešimtmečiai, kol bus atkurtas kraštovaizdis ir medžiai ims atlikti savo funkciją“, – tikino specialistas.
Jo teigimu, medžiai reikalinti ir siekiant sumažinti triukšmą, oro taršą – tai, ką kenksminga sukuria žmogus.
Vaizdas drasko širdį
Prano Domšaičio muziejaus muziejininkė, Mažosios Lietuvos istorijos žinovė Roza Šikšnienė teigė, kad visos tos medžių alėjos yra Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio paveldas. „Įvažiavus į mūsų kraštą visada krisdavo žvilgsnis į tas alėjas. Atvirai pasakius, man skauda širdį pamačius iškirstus medžius“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, kai kuriuos senus, avarinės būklės medžius jau anksčiau reikėjo kirsti ir atsodinti. Tačiau ne taip kaip dabar – visus vienu kartu.
„Dabar svarbu, kad būtų atsodinti tinkami medžiai – anksčiau čia augo beržai, juodalksniai, kaštonai. Mat yra buvę, kai vietoje jų pušų prisodino“, – sakė istorikė.
Jos manymu, kelią tvarkyti reikia, tačiau paliekant medžius ir jo neplatinant. „Padarys greitkelį. O kam ten reikia greitai važiuoti? Juk žmonės čia ilsėtis važiuoja, nusiraminti, turistauti. Kam lėkti čia kaip bepročiams? Visi ligi šiol tilpo į tą kelią. Man tai panašu į dar vieną europinių pinigų naudojimą visiškai neatsižvelgiant į šios teritorijos kraštovaizdžio ypatumus“, – piktinosi Mažosios Lietuvos žinovė.
Nemuno deltos regioninio parko direktorė Jovita Stanionienė taip pat paatviravo: „Vis dėlto dabar, kai važiuoju tuo keliu, skauda širdį, kai matau iškirstus medžius.“
Bijo dar didesnių potvynių
Į redakciją kreipęsis Šilutės rajono gyventojas Algis baiminasi, kad pakėlus rekonstruojamo kelio sankasą potvyniai taps dar didesni. „Potvynio banga atsimuš į sankasą ir taip dar labiau skandins apylinkėse esančias sodybas“, – savo teoriją aiškino rajono gyventojas.
Tačiau kraštovaizdžio architekto E.Vidrinsko įsitikinimu, paaukštinta kelio sankasa didesnių potvynių apylinkės sodybose sukelti neturėtų. „Potvynio vanduo pratekės vietoje, kur bus pastatyta estakada“, – aiškino specialistas.
Kelią aukštinti būtina
E.Vidrinsko teigimu, kelio paaukštinimas būtinas, mat potvynio metu jis apliejamas ne tik ten, kur bus estakada, o ir kitose kelio ruožo vietose. „Tad jei iki estakados teks važiuoti apsemtu keliu, nebus įgyvendintas siekiamas rezultatas dėl susisiekimo su Rusne“, – sakė E.Vidrinskas.
Pasak specialisto, pagal rengiamą projektą bus nukasta apie 40 cm sluoksnio, o nuo dabartinio lygio kelias paaukštės dar 50 cm.
„Kelio sankasa bus išplatinta – dvi eismo juosto po 3,5 metro, šalikelės ir dviračių takas“, – teigė specialistas.
LAKD verdiktas: medžiai kelia pavojų
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovo spaudai Evaldo Tamariūno teigimu, atlikus valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km kelių saugumo tikslinį patikrinimą nustatyta, kad rekonstruojamo kelio ruože 288 medžiai kelia pavojų eismo saugai.
„Kelio rekonstrukcija neįmanoma išsaugant medžius. Medžiai auga esamoje statinio konstrukcijoje ir ant pylimo šlaito, todėl technologiškai atliekant kelio rekonstravimo ir estakados statybos darbus šių medžių šaknys būtų pažeistos ir jie patys sunyktų.
Kelio sankasos stabilumas nepriklauso nuo medžių. Kelio sankasos silpnas gruntas bus stiprinamas, tam bus numatytos priemonės, reglamentuotos Žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisyklėse. Atkreipiame dėmesį, kad medžiai nėra žemės sankasos stiprinimo priemonė“, – tvirtino E.Tamariūnas.
Atsodins medžius iki 2019 metų pabaigos
Anot LAKD atstovo, po rekonstravimo ir statybos darbų šis vaizdingas kelio ruožas neliks be medžių. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasirašė memorandumą, kuriame LAKD įsipareigoja „saugoti ir atnaujinti medžių juostas palei kelius – būdingą kraštovaizdžio elementą“ ir atsodinti visus 288 medžius taip, kad jie „atitiktų saugų eismą reglamentuojančius teisės aktus“. Tai padaryti numatyta nė vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d.“, – teigė LAKD atstovas.
Primename, kad žemiausią 400 m ilgio šio kelio ruožą kiekvieną pavasarį ir rudenį užlieja Nemuno žemupio Atmatos upės potvynio vanduo, todėl apie 40 dienų per metus kelias būna neišvažiuojamas lengvaisiais automobiliais.
Ekstremali situacija buvo susidariusi šių metų vasario 1–6 ir 9–12 dienomis, kai vandens gyliui viršijus 80 cm automobiliai nebuvo keliami.
