„Dabar keliamas klausimas, ar nereikėtų keisti taisyklių ir apriboti kirtimų saugomose teritorijose, bet šiuo metu jokių pažeidimų nėra, kertame pagal visas taisykles. Plyni kirtimai regioniniame parke yra leidžiami ir dabar jie tokie yra daromi“, – BNS sakė M. Pulkauninkas, antradienį kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku aplankęs miško kirtavietes Labanoro regioniniame parke.
Jo manymu, visuomenei ir valdžiai reikia sutarti, ar apriboti kirtimus saugomose teritorijose.
„Saugomose teritorijose, norint išlaikyti tą pačią miško rūšį, be plyno kirtimo negalima to pasiekti. Pavyzdžiui, pušys yra šviesą mėgstantys augalai ir jei iškirsime tik pusę medžių, tai toje vietoje ataugs nebe pušys, o beržai, ir miškas pasikeis. Todėl reikia bendro sutarimo, jei norime kad miško rūšis nesikeistų, medžius reikia iškirsti plynai ir visus juos atsodinti, tada po kiek laiko žaliuos gražus pušynas“, – aiškino VMU vadovas.
Anot jo, plyni kirtimai taip pat reikalingi, norint išnaikinti medžius užpuolusius kenkėjus.
Labanoro girioje, pasak M. Pulkauninko, kertami medžiai yra miškuose, skirtuose ūkinei veiklai – medienos auginimui.
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pastaruoju metu plinta vaizdo medžiaga apie kirtimus kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur.
M. Pulkauninko teigimu, pagal nustatytas 5 metų kirtimo normas šiemet Labanoro girioje numatoma plynai ir iš dalies iškirsti 160 hektarų ploto miško. Iki šiol iškirsta apie 90 hektarų, likusią dalį numatoma iškirsti rudenį.
„Valstybiniuose miškuose miško ruoša yra tolygi per visus metus. Matome, kad valstybiniuose miškuose šiemet kertame mažiau, nei kirtome pernai, o privačiuose miškuose, kadangi mediena yra pabrangusi, matome, kad kertama žymiai daugiau nei pernai“, – sakė VMU vadovas.
Pasak jo, Utenos regione, kur yra Labanoro giria, valstybiniai miškai sudaro tik 20 proc. visų miškų, likusi dalis priklauso privatiems savininkams. Visoje Lietuvoje valstybinių ir privačių miškų yra po lygiai.
