Pradinis parko atnaujinimo projektas pristatytas šią vasarą, jis sulaukė kritikos dėl menko viešinimo, nuogąstauta, kad planas atrištų rankas dideliems medžių kirtimams miškingame parke, paliekant ten dideles jam nebūdingas atviras pievas.
Savivaldybė teigia atsižvelgusi į miestiečių teiktus pasiūlymus, kuriuos vertino A. Stulginskio universiteto mokslininkų, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos bei Lietuvos miškininkų sąjungos atstovų, Žaliakalnio bendruomenės centro „Žaliasis ąžuolynas“, Lietuvos arboristų asociacijos ir kitų organizacijų specialistų darbo grupė.
„Patvirtintais kauniečių pasiūlymais papildysime techninį projektą, kurį netrukus atiduosime ekspertizei. Po šios procedūros galėsime skelbti statybos darbų konkursą ir jau kitąmet pradėti tvarkyti kauniečių ir miesto svečių pamėgtą vietą”, – pranešime teigia Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Iš viso per keletą savaičių sulaukta daugiau nei 30 gyventojų siūlymų.
Parkui tvarkyti numatoma naudoti tik mažąją techniką ir draugiškas aplinkai darbų technologijas, vykdyti nepriklausomą aplinkosaugos projekto priežiūrą, medžių tvarkymo darbus atlikti prižiūrint aplinkosaugos specialistams.
Pasak savivaldybės, kauniečiai pageidavo atskirti dviračių takus nuo pėsčiųjų bei suprojektuoti bėgikams skirtą taką, kuris nebūtų asfaltuojamas. Šiems kauniečių siūlymams darbo grupė taip pat pritarė.
Didžioji dalis Ąžuolyno bus paliekama be asfalto, be apšvietimo, be šienavimo kaip natūralus istorinis miškas.
Ąžuolyno tvenkiniui atnaujinti bus galima naudoti tik natūralias gruntines medžiagas. Kauniečiai taip pat siūlė drenažinės sistemos atnaujinimą vykdyti tik paviršinio vandens nuvedimo būdu, ištyrus gruntinio vandens lygį, padarius drenažo sistemos projektą bei gavus teigiamas hidrologijos specialistų išvadas.
Savivaldybės duomenimis, Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centrimetrų
Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
