Dar kiti sakė, kad labai gaila paukščių, perinčių Laisvės aikštėje augančių medžių drevėse – ornitologų tvirtinimu, medžių kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu yra gamtosauginis nusižengimas.
Cituojamas net įstatymas
Į redakciją atsiųstame laiške rašoma: „Teisė kirsti medžius nesuteikia teisės žudyti perimus paukščių jauniklius. Už žiaurų elgesį su gyvūnais Baudžiamasis kodeksas numato iki 1 metų laisvės atėmimą. Visa tai galioja miestams ir miškams – perint paukščiams negali būti kertami medžiai.“
Tolia laiške cituojamas Želdynų įstatymas:
„Miesto medžiai, pagal Želdynų įstatymą, yra saugomi ir gali būti kertami tik išskirtiniais atvejais. Vadovaujantis Želdynų įstatymu – Aplinkos ministerijos specialiu aprašu turi būti sudaryta visuomeninė nepriklausomų ekspertų komisija, kuri nustato medžių būklę ir teikia rekomendacijas.“
Politikas nepolitikuoja
Panevėžio miesto Tarybos narys, atstovaujantis Lietuvos žaliųjų partijai, Mantas Leliukas, naujienų portalui JP teigė, kad ryt prie miesto Savivaldybės bus surengtas piketas, kuriuo bandys sustabdyti medžių kirtimą.
„Vaikščiojau po Laisvės aikštę ir baisėjausi medžių kirtimu. Žmonių reakcijos buvo įvairios, bet daugelis – prieš medžių kirtimą. Jauna mergina net apsiverkė, matydama žaliosios zonos niokojimą. Kaip sustabdyti tokį barbarizmą? Kur žiūri aplinkosaugininkai? Juolab kad vicemeras Valdemaras Jakštas – aplinkosaugininkas. Daugumoje Europos Sąjungos šalių medžiai saugomi, o pas mus – atvirkščiai. Protu nesuvokiamas elgesys“, – stebėjosi politikas, o išgirdęs teiginį, kad vietoje iškirstų medžių bus pasodinti nauji, rėžė:
„Pasodins invazinius medžius, kurie netinka mūsų kraštui. Nesuprantu, kodėl nesodinami Lietuvai būdingų ir įprastų medžių. Patikėkite manimi, taip kalbėdamas – nepolitikuoju. Kalbu kaip žmogus, kuriam skauda.“
Pristatė prieš metus
Laisvės aikštės projekto vadovė Vita Bubliauskaitė aiškino, kad projektas panevėžiečiams pristatytas dar 2018 metų vasaros pradžioje.
„Tuomet projektas panevėžiečiams pristatytas oficialiai ir miestiečiai galėjo susipažinti ir sužinoti, kurie Laisvės aikštės medžiai bus kertami, kodėl jie kertami. Atvykusi VDU Žemės ūkio akademijos dendrologė dr. Lina Stragytė apėjo visus aikštės medžius ir nustatė jų visų būklę bei nurodė, kuriuos medžius kirsti. Žmonės greitai pamiršta, kas buvo prieš metus, nors tuomet sutiko su dendrologės nuomone“, – aiškino V. Bubliauskaitė.
Išskirtinis dėmesys
Pasak projekto vadovės, Laisvės aikštės projektui skiriamas išskirtinis dėmesys.
„Šiam projektui, kaip niekada skiriame daug dėmesio. Tai tikrai gerai parengtas projektas, o jo įgyvendinimui ypatingas dėmesys – Laisvės aikštė turi būti jauki ir tapti traukos centru. Be to, aikštės neįsivaizduojame be žalumos, tačiau ji turi būti estetiška, kokybiška, nekelti grėsmės praeiviams. Todėl būtina performuoti, atnaujinti želdinius“, – teigė Laisvės aikštės projekto vadovė V. Bubliauskaitė.
Medžių būklę įvertino
Anot jos, išsamią augmenijos analizę atlikę profesionalūs dendrologai ir želdinių architektai.
„Jie konstatavo, kad aikštėje tėra 4 rūšių medžiai: ąžuolai, liepos, kaštonai, eglės. Daugelis medžių susodinti per tankiai, todėl prastai suformavo lajas, jos suspaustos ir netaisyklingos. Kita vertus, turintieji gražias lajas negali išryškėti, būti labiau matomi ir džiuginti akį, kadangi juos gožia priešais augantys medžiai. Todėl, siekiant didesnės estetikos, būtina retinti susodintus per arti vienas kito. Tada atsivers gražiausių formų ąžuolai, simetriškas lajas augins liepos, kaštonai“, – sakė V. Bubliauskaitė.
Projektas – svarbus
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė naujienų portalui JP tvirtino, kad Laisvės aikštės projektas visuomenei pristatomas ne vieną ir ne du kartus.
„Kadangi projektas – svarbus, viešinome jį išskirtinai. Prie jo dirbo profesionali komanda, o įvertinti Laisvės aikštės želdinius kvietėme tik apie želdinus nusimanančius žmones. Jie dirbo atsakingai ir įvertino kiekvieną medį. Norisi, kad, įgyvendinus projektą, Laisvės aikštė būtų patraukli, žalia. Juolab kad aikštės augmenija bus atnaujinta ir centrinė Panevėžio aikštė turi tapti traukos centru, kuriame sau vietą surastų kiekvienas panevėžietis“, – sakė vyriausioji Panevėžio architektė.
Projektas buvo pristatytas
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas socialiniame tinkle rašė, jog supranta kilusį susirūpinimą dėl medžių kirtimo, tačiau kviečia visus nepasiduoti eiliniams kai kurių politikų mėginimams užsimerkti prieš faktus ir eskaluoti temą, remiantis tik emocijomis.
„Su nauja Laisvės aikštės želdinių koncepcija miesto bendruomenė supažindinta viešajame svarstyme 2018 metų liepą. Į susitikimą atvykę gyventojai galėjo teikti klausimus projekto rengėjams, dendrologams, pasivaikščioti po aikštę ir savo akimis įvertinti medžių būklę. Absoliuti dauguma viešojo svarstymo dalyvių pritarė naujajam aikštės veidui ir želdinių sodinimui.
Galiu patikinti – visi esame toje pačioje pusėje. Projekto vadovė ir architektūros skyriaus atstovai dar kartą patvirtino, kad kertami tik tie medžiai, kuriuos kirsti neišvengiama – su puviniais, smarkiai pažeisti, kai kurie jų nesaugūs aikštės lankytojams, taip pat būtini ekologinės būklės gerinimui.
Be to, prieš imantis darbų, visi medžiai buvo atsakingai įvertinti specialistų dendrologų, tik remiantis jų išvadomis priimti sprendimai. Savivaldybė ir toliau laikysis tos pačios pozicijos – bus leidžiama šalinti tik tuos medžius, kurių nešalinti negalima.
Primenu, kad viešinant Laisvės aikštės projektą buvo kalbama apie tai, kad dabartiniai medžiai bus retinami, tačiau bus atsodinami nauji, želdinių daugės, didės jų įvairovė. Šie sprendiniai buvo pristatyti viešinant projektą, specialistai ir panevėžiečiai Laisvės aikštėje apžiūrėjo želdinius, visiems norintiems buvo pristatytas ne tik projektas, bet ir paaiškinta, kodėl vienas ar kitas medis bus kertamas.“
Visuomenė informuota
Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas BNS tvirtino, kad apie būtinybę kirsti medžius bendruomenė informuota praėjusią vasarą ir kirtimai, nepaisant pasipiktinimo, bus tęsiami trečiadienį ir ketvirtadienį.
Anot jo, jau beveik prieš metus „buvo atsakyta į visų pesimistų klausimus“, į Panevėžį atvykę Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai su žmonėmis „apėjo kiekvieną medį“ ir paaiškino, kodėl juos būtina kirsti.
„Tad dar aiškiau padaryti, turbūt, nebuvo galima. Taip, psichologiškai medžiai kertami netinkamiausiu metu, kai jie yra žaliuojantys, pats jų grožis, tai atrodo, švelniai tariant, nekaip. Bet teisės aktai nereglamentuoja, kada kirsti medžius mieste, tepasakyta, kad genėti reikia iki vegetacijos“, – aiškino vicemeras.
Jis sako, kad savivaldybė neabejoja nuotraukų autentiškumu, bet aplinkos apsaugos specialistai kol kas nerado miestiečių nuotraukose užfiksuotų paukščiukų ir kartu su rangovais dar tikrina aikštę.
„Bet, kitas dalykas, akte buvo pasakyta, kad rangovas turi iš medžio iškelti inkilą. Jis iškeltas nebuvo. Dar aiškinamasi, ar iš inkilo iškrito tas paukštis, ar ne. Bet medžiai bus kertami, išduotas leidimas 25 medžiams, daugiausia – liepoms, kurios kelia pavojų. Gerai, kad žmonės ateis, jiems dar kartą aiškinsime“, – tvirtino V. Jakštas.
