„Šalia mūsų namo kampo, prie pirmos laiptinės, apie 5–7 metrų atstumu nuo namo, auga klevas. Bandome išsiaiškinti, kodėl ir kieno prašymu šis klevas yra pažymėtas kaip kirstinas“, – dėstė A.Smetonos alėjos 57A numeriu pažymėto namo gyventoja Lina Karalevičiūtė.
Kaunietės nuomone, žymėjimą bandoma nuslėpti, nes ženklas atsirado toje pusėje, pro kurią niekas nevaikšto. Jeigu žmogus nenuklys nuo tako, pamatyti žymėjimo neįmanoma.
Pasak L.Karalevičiūtės, didelio klevo likimu susirūpinę dauguma šio daugiabučio gyventojų, kurie niekaip nesupranta, kam trukdo pavėsį skleidžiantis lapuotis.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pranešė, jog patikrinus išduotų leidimų registrą paaiškėjo, kad joks leidimas medžiams kirsti šiuo adresu nėra išduotas.
„Galime nuraminti gyventojus, kad nei šis, nei kiti medžiai prie nurodyto namo nebus kertami ar genimi“, – tikino savivaldybės atstovė.
Ji patvirtino, kad želdiniai, kuriems išduodami leidimai genėti, yra žymimi raudonu tašku, o kirtimui žymėti naudojamas raudonas X ženklas.
Tačiau kaip jis galėjo atsirasti ant medžio A.Smetonos alėjoje?
„Susiduriame su atvejais, kai patys gyventojai, negavę leidimo kirsti, savavališkai pažymi medžius“, – tikino R.Savickienė. Ji priminė, kad už savavališką medžių kirtimą gresia rimtos finansinės sankcijos.
Svarbu ne ženklas, o spalva?
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresniosios specialistės Orintos Kazėnienės, medžių žymėjimas dažais reglamentuojamas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87, 14 punkte.
„Jame teigiama, kad „numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui – raudonai, persodinimui – geltonai“. Kokiais ženklais žymėti numatytus kirsti ar persodinti medžius, taip pat, kaip žymėti numatytus genėti medžius, teisės aktai nereglamentuoja“, – atsakė O. Kazėnienė.
Kirsti ar palikti – po specialistų verdikto
Pasiteiravus, kas nusprendžia, ar medis turi būti kertamas, ar genėjamas bei ar dėl to yra sudarytos specialistų komisijos, Aplinkos ministerijos specialistė tikino, kad sprendimą dėl konkretaus medžio kirtimo, persodinimo, kitokio pašalinimo ar genėjimo gali priimti savivaldybės tarnautojas arba prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.
„Prieš išduodamas leidimą savivaldybės tarnautojas ar komisija įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje ir kirtimo priežastis.
Želdinių ekologinė ir estetinė svarba ginčytinais atvejais įvertinama atliekant želdinių būklės ekspertizę, kurios atlikimas reglamentuotas Želdinių būklės ekspertizė atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro“, – teigė O. Kazėnienė.
Medžių nauda – neabejotina
Pasak Aplinkos ministerijos specialistės, medžiai prisideda ne tik prie taršos mažinimo miestuose, bet ir patenkina visuomenės estetinius poreikius.
„Medžiai sugeria CO2, išskiria deguonį, sulaiko dulkes, mažina triukšmą, švelnina klimatą, reguliuoja oro drėgnumą ir t.t.
Be to, želdiniai veisiami ir želdynai kuriami aplinkos kokybei gerinti, rekreaciniams, mokslo-mokymo, estetiniams, kultūriniams ir kitiems poreikiams tenkinti, įvairioms veikloms juose vykdyti, todėl svarbūs yra visi želdynai ir želdiniai – ir jauni, ir gamtinę brandą pasiekę ar net perbrendę medžiai. Svarbu, kad želdiniai nekeltų pavojaus žmonėms, statiniams, ar saugiam eismui, būtų tinkamai prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi“, – aiškino O. Kazėnienė.
Medžius gina visuomenė
Dėl A.Smetonos alėjoje kertamų medžių didelis skandalas jau buvo kilęs 2017-ųjų rugpjūtį.
Tąkart keli aktyvūs kauniečiai siekė išsaugoti dar nenukirstus penkis kaštonus, tačiau policijos pareigūnai juos jėga išvežė į Panemunės komisariatą.
Dėl Kaune masiškai kertamų medžių buvo surengtos net kelios protesto akcijos. A.Smetonos alėjoje darbus pavyko laikinai sustabdyti, tačiau juos atnaujinus protestuotojai vėl susirinko Panemunėje. Kauniečiai sustojo ties vis dar žaliuojančiais kaštonais.
Jie neabejojo, kad kaštonai kertami neteisėtai. Savivaldybės atstovai tikino, kad medžių šaknys yra pažeistos ir jie kelia pavojų.
Darbininkai medžius aptvėrė „Stop“ juostomis, nes buvo ruošiama teritorija medžiams kirsti. Protestuotojai atsisakė pasitraukti, todėl buvo iškviesti viešosios tvarkos bei policijos pareigūnai. Pastarieji sulaikė tris aktyviausius kauniečius.
Aukščiausiasis teismas pernai rudenį visus šiuos medžių gynėjus išteisino.
