Prie „Sengirės fondo“ Lietuvos gyventojai ir verslininkai jungiasi rūpindamiesi senaisiais Lietuvos miškais ir siekdami prisidėti prie nykstančios gyvūnijos, retų augalų rūšių išsaugojimo. Šiems tikslams įgyvendinti, „Sengirės fondas“ renka lėšas, kurios bus panaudotos pirmajam, nevalstybine lietuviška sengire tapsiančiam miško sklypui įsigyti.
„Svarbu tai, jog visi drauge mes matome problemą – mūsų senųjų, gražiųjų girių ateitis nėra aiški. Gamta žmogui dovanoja stiprų ryšį, prieglobstį mintims ir ramybę, tad visa tai, kas joje yra likę žmogaus mažiausiai paliesta, vis daugiau mūsų buriasi išsaugoti ateities kartoms“, – sako Mindaugas Survila, „Sengirės fondo“ idėjos iniciatorius ir vienas iš fondo įkūrėjų.
Sidnėjuje gyvenanti lietuvių rašytoja Akvilina Cicėnaitė-Charles prisidėjo prie „Sengirės fondo“ dėl jai artimos idėjos kurti ir saugoti senąsias girias, kur formuotųsi unikali, žmogaus neliečiama ekosistema, o su ja – ir saugi terpė tūkstančiams gyvybės formų klestėti.
„Pasaulyje, kuriame gyvename, dėl žmogaus veiklos nyksta ištisos augalijos ir gyvūnijos rūšys, jis tampa mums nebeatpažįstamas. Aš noriu grįžusi į Lietuvą atpažinti savo namus.
Tad net menkiausias veiksmas, ar tai būtų finansinis indėlis į „Sengirės fondą“, ar sąmoningas pasirinkimas vartoti mažiau, ar begalė kitų sprendimų tvaresnei ateičiai kurti, yra geriau nei jokio, – sako Akvilina Cicėnaitė-Charles. – „Sengirės fondas“ man simboliškai reiškia, kad atėjo laikas ne tik imti iš gamtos, bet ir jai duoti – tiesiog leidžiant jai būti, tarpti ir klestėti be mūsų įsikišimo“.
Tikslas saugoti senuosius miškus artimas ir verslininkams, karantino metu ieškojusiems ramybės gamtoje. Moterų klubo ir bendradarbystės (angl. „coworking“) erdvės „WHUB“ įkūrėjos teigia, jog ištikus pandemijai ir žmogiškajam ryšiui persikėlus į virtualią erdvę, kaip ir daugelį kitų verslų, jas ištiko nežinomybė.
„Ramybės puolėm ieškoti ir ją suradome tik gamtoje, tad sužinojusios apie „Sengirės fondą“, norėjome prisidėti prie šios širdžiai artimos žmogaus misijos – saugoti ir tausoti tai, kas gamtoje trapu“, – sako bendraįkūrėja Justina Kasparavičienė.
Įveikusios pandemijos iššūkius ir sėkmingai suvienijusios pasaulio moteris virtualioje konferencijoje „WHUB SUMMIT“, moterų klubo įkūrėjos dalį lėšų nuo parduotų bilietų skyrė „Sengirės fondui“, taip prisidėdamos prie misijos išsaugoti Lietuvos miškus.
Pasak M. Survilos, pastebima žmonių, „Sengirės fondo“ veiklai skiriančių lėšų ir reguliariai, o tai rodo augantį geranorišką įsitraukimą ir sąmoningumą. Kaip teigia vienas pirmųjų iniciatyvos rėmėjų Matas Ramoška, „tai galimybė išsaugoti tai, kas be galo brangu“.
„Iš žmonių jaučiame stiprų pasitikėjimą idėja, kurį šie išreiškia ne tik per finansinę paramą, bet ir per aktyvią pagalbą skleidžiant informaciją bei ryžtą, kurį jau parodė profesorius Vytautas Smailys, dovanodamas fondui savo pačio miškų sklypus. Kaip ir teigia prisidėję tautiečiai, bet koks veiksmas – tai svarbi pagalba didelio bendro siekio link“, – sako „Sengirės fondo“ komandos narė Aurelija Urbonavičiūtė.
Gegužės pradžioje buvęs tremtinys profesorius Vytautas Smailys fondui padovanojo 1,5 ha miško sklypą. Tai lemtinga dovana, įrodanti, jog projektas juda tinkama linkme, o dovanotas sklypas ateityje padės išlaikyti biologinę rūšių įvairovę Lietuvos miškuose. Be šio svarbaus įvykio, drauge su fondui skirtomis lėšomis po režisieriaus M. Survilos filmo „Sengirė“ pristatymo, šiuo metu jau surinkta per 75 tūkst. eurų, kuriuos „Sengirės fondo“ komanda skirs pirmajai Lietuvoje, visuotinai lankytinai sengirei įkurti, kuri bus apsaugota nuo kirtimų.
Daugiau informacijos apie galimybes prisidėti prie „Sengirės fondo“ veiklos galima rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje.
„Sengirės fondas“ įsteigtas po filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje, kuri įvyko 2018 m. kovą, tarptautinio „Kino pavasario“ festivalio metu. Daugybę nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas Lietuvoje pritraukė rekordinį 67 tūkstančių žiūrovų skaičių, buvo apdovanotas dvejomis „Sidabrinėmis gervėmis“, rodomas 30 valstybių ir virš 50 tarptautinių festivalių.
Pusė seansuose surinktų lėšų skirta „Sengirės fondui“ – išsaugoti dokumentikoje pristatytas senąsias Lietuvos girias kaip prieglobstį nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims.
