Portalas lrytas.lt kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą, kad paaiškintų, kas tai per radinys. Anot Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Jono Kasparavičiaus, kauniečio aptiktas ir įamžintas objektas – tai dygliuotasis pumpotaukšlis (lot. – Lycoperdon echinatum).
„Jis auga drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Jaunas, kol minkštimas baltas, valgomas, bet be jokio ypatingo skonio, kulinariniu požiūriu menkavertis. Iš kitų pumpotaukšlių ir kukurdvelkių išsiskiria savo labai dygliuota originalia išvaizda. Nedažnas, bet ir nėra toks retas, kad būtų saugomas“, – teigė J. Kasparavičius.
Kaip rašoma Vincento Urbono sudarytame Lietuvos grybų atlase, dygliuotojo pumpotaukšlio vaisiakūniai yra 3-5 cm skersmens, rutuliški, plačiai kriaušiški, ties pagrindu smailėjantys, be aiškiai susiformavusio koto.
Uogautojai ir grybautojai trina rankomis – tokio sezono seniai nebuvo
Spalva įvairuoja nuo baltos, balkšvos iki šviesiai rudos. Grybo paviršius tankiai nusėtas ilgų (dygliukas gali būti iki 7 mm ilgio), piramidės formos dyglių, kurie dažnai būna palinkę vienas į kitą ir pradedant nuo vidurio galiausiai nubyra – lieka šiurkštus tinkliškas raštas.
Subrendusio vaisiakūnio viršūnėje atsiveria maža apvali angelė, pro kurią išbyra sporos (5-6 μm). Trama: jauna – balta, kompaktiška, sena – pilkai ruda, purpuriškai ruda.
Susiję straipsniai
Auga liepos – spalio mėnesiais, drėgnuose miškuose, pavieniui ar nedidelėmis grupelėmis. Mėgsta buko kaimynystę, kalkingą dirvožemį.