2021-ieji gali įeiti į istoriją kaip didžiausių gaisrų Sibire metai. Organizacijos „Greenpeace“ skaičiavimu, iki šiol jau išdegė 165 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija.
Kad būtų galima aiškiau suvokti, koks tai dydis, galima palyginti: kone trys Lietuvos (65,3 tūkst. kv. km), daugiau nei Graikija (131,9 tūkst. kv. km), pusė Vokietijos (357 tūkst. kv. km) ir keturios Danijos (43 tūkst. kv. km).
Apskritai Sibire ugnies apimta daugiau teritorijos negu visuose kituose šių metų gaisruose pasaulyje kartu paėmus: Graikijoje, Turkijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje.
Nors 2012-aisiais Sibire ugnis nusiaubė dar daugiau plotų, pagal dabartinių gaisrų dinamiką ekspertai neabejoja, kad žala bus padaryta gerokai didesnė.
Vien per pastarąsias paras gaisrai išsiplėtė pusėje milijono hektarų.
Jakutijoje šiuo metu siaučia daugiau kaip 300 gaisrų, didžiausias jų apima 1,3 mln. hektarų.
Vėl galima palyginti – Lietuvos plotas yra 6,53 mln. hektarų.
Dėl šios stichinės nelaimės Jakutija yra virtusi didžiausiu pasaulyje anglies dioksido ir monoksido išmetimo kaminu.
Nuo Jakutsko iki Novosibirsko ore tvyro smogas.
Krasnojarske dėl to per dieną atšaukiama dešimtys lėktuvų reisų, panaši padėtis Bratske, Irkutske, Čitoje.
Nuo rugpjūčio pradžios gaisrų, kurių valdžia nesiima gesinti, plotas išaugo pustrečio karto. Esą tokie gaisrai siaučia „kontroliuojamose zonose“ ir jų malšinimas yra „ekonomiškai netikslingas“.
Daugumoje atvejų liepsnos įsišėlo kirtavietėse. Pasak ekologų, miško paruošų įmonėms naudingiau sudeginti iškirstų medžių likučius, o ne juos perdirbinėti ar tvarkyti teritoriją.
Dar viena priežastis, dėl ko padegamos kirtavietės, – taip savo pėdsakus maskuoja nelegalūs miško paruošėjai.
