Žiemą tokia oro temperatūra gali prilygti vasaros metu stojusiems stipriems karščiams. Po anomaliai šiltų orų jau sausio 6–8 dienomis laukiama staigaus atvėsimo banga. Rytų Lietuvoje gali siekti minus 20 laipsnių. Tokie staigūs temperatūrų svyravimai turi reikšmingą įtaką miško sanitarinei būklei.
Orų staigių pokyčių sukelti pažeidimai silpnina medžius. Jie tampa labiau pažeidžiami grybinių ligų, vėjų, kenkėjų, lėčiau auga ar net žūsta.
Puraus sniego danga, iškritusi 2022 metų gruodį ant menkai įšalusios žemės, sudarė sąlygas pašalui atitirpti. Ant pušelių spyglių po storu sniego užklotu galėjo vystytis spygliakrites ir šutimą sukeliančių grybinių ligų sukėlėjai ir juos infekuoti.
Senų ir naujų metų sandūroje po to sekęs neįprastai šiltų ir drėgnų dienų periodas dar pagerino sąlygas plisti spyglių ligoms. Spygliakritės ir iššutimas pažeidžia jaunas pušeles. Pažeisti spygliai ruduoja, nudžiūva ir per anksti nukrenta.
Spyglių netekę medeliai skursta, o silpniausi gali nudžiūti. Pušų spyglių ligos labiausiai pavojingos miško medelynuose ir jaunuose želdiniuose. Miško želdiniuose ilgai besilaikanti sniego danga palanki juose koncentruotis pelėnams. Tuomet šie graužikai gali intensyviau pagraužti sniegu užklotų medelių stiebelių, šakelių ir pašaknio žievę, nugraužti pumpurus.
Dėl oro temperatūros staigaus atvėsimo gali atsirasti išilginiai medžių kamienų medienos įtrūkimai. Liaudiškai toks pažeidimas vadinamas žiemospirgiu. Nuo šalčio labiau gali įtrūkti lygią ploną žievę turintys medžiai (pvz. klevai) arba kietmedžiai (pvz. ąžuolai).
Po šiltų orų staigus atšalimas gali išdžiovinti eglių ir pušų lajų spyglius. Labiau pažeidžiami vėjo pagairėse augantys pamiškių ir palaukių medžiai. Durpingose ir drėgnesnėse dirvose įšalas gali iškilnoti miško želdinius ir medelynuose medelių sodinukus bei sėjinukus.
Nuo iškilnojimo labiau nukenčia praeitą rudenį pasodinti ir persodinti medeliai. Staigūs orų pokyčiai dažnai būna lydimi gūsingų vėjų sustiprėjimo, vėtrų. Dabar įšalo netekusi ir įmirkusi dirva sudaro sąlygas atsirasti vėjavartų didesniam kiekiui. Labiausiai vėjui neatsparios eglės, nes jų paviršinės šaknys lengvai išraunamos iš šlapios atitirpusios dirvos.
