„Pirminis variantas pateiktas Vyriausybei buvo didesne kirtimų norma, (...) bet po diskusijų grįžtame ir tvirtiname tą pačią miško kirtimų normą kaip ir praeitą penkmetį“, – Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vasarą ministerija siūlė normą didinti apie 3 proc. bei iškirsti 3,65 mln. kietmetrių 12,1 tūkst. hektarų plote, tačiau sulaukus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, nevyriausybinių aplinkos organizacijų asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pastabų planų leisti kirsti daugiau atsisakyta.
Anot ministerijos, laikantis tokios kirtimų normos, valstybiniuose miškuose medienos ištekliai bus naudojami tvariai, laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Taip pat esą bus užtikrinta, jog miškas atsinaujintų, o medienos tiekimas pramonei išliktų stabilus.
Be to, pasak ministerijos, naujoji norma „leis patenkinti augančius medienos poreikius šalies bioekonomikos srityje“, siekiant vietoje plieno ir betono statybose dažniau naudoti medieną.
Projekto pažymoje teigiama, kad per pastaruosius 5 metus valstybinių miškų plotas išaugo 34 tūkst. hektarų, brandžių medynų plotas – 14 tūkst. hektarų. Įprastai, pasak ministerijos, valstybiniuose miškuose iškertama iki 70 proc. miškų prieaugio.
Penkerių metų miško kirtimų normą apskaičiuoja ir ministerijai pateikia Valstybinė miškų tarnyba.
