„Derinamas ministro įsakymo pakeitimas, kad saugomose teritorijose plynieji kirtimai būtų žymiai rečiau atliekami ir židiniai būtų valdomi tik intervencijomis: jeigu atsirastų kenkėjų židinys, būtų kertami tik pažeisti medžiai“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Gentvilas.
„Plynieji kirtimai yra absoliuti išimtis. Dėl to keičiami teisės aktai ir jie nebus standartas“, – tikino ministras.
Penktadienį prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos protestuotojai rinksis vidurdienį. Akcijos „Kieno miškas“ organizatoriai žada atkreipti dėmesį į tai, kad miško daugėja tik popieriuje, o realybėje kirtimai yra vykdomi net ir saugomose teritorijose. Jie ragina stabdyti plynuosius kirtimus visuose saugomuose miškuose, o valstybės institucijų nedelsiant imtis priemonių gamtos apsaugai miškuose užtikrinti.
Pastaruoju metu visuomenėje kilo pasipiktinimas Verkių regioniniame parke, draustiniuose ir saugomose teritorijose vykdomais plynaisiais kirtimais. Aplinkos ministerijos pareigūnai pabrėžia, kad kirtimai –sanitariniai ir yra vykdomi siekiant suvaldyti plintančią žievėgraužio tipografo (kinivarpos) populiaciją.
S. Gentvilo teigimu, sanitariniai kirtimai – skausmingi, tačiau privalomi, nes nesuvaldžius kenkėjų židinių vabzdžiai esą išplis į kitus šalies miškus.
„Tai yra be galo skausmingi kirtimai, suprantamas visuomenės, gamtininkų ir miškininkų verksmas. Bet apgailestaujame dėl keleto atvejų, kai buvo iškirsta daugiau“, – akcentavo ministras.
Pasak jo, plynieji sanitariniai kirtimai vykdomi „miškininkams darant prielaidą“, kad kinivarpoms apsigyvenus viename medyje, jos „neišvengiamai apsigyvena“ ir kituose.
Dar S. Gentvilas pažymėjo, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Čekijoje, didelė dalis bendro eglynų ir pušynų ploto yra išdžiuvę: „Dėl to, kad nebuvo laiku suvaldyti kenkėjų židiniai.“
„Tai nemalonūs dalykai, nes einama kirsti ten, kur neplanuota“, – sakė ministras.
Jis dar teigė, kad Lietuvos miškuose ūkininkaujama tvariai, nes kasmet iškertama 70 proc. miškų prieaugio.
„Lietuvoje kasmet didėja miškų plotas, miškų kiekis“, – pabrėžė S. Gentvilas.
„Noriu paneigti mitą, kad Lietuvoje kertama per intensyviai. Lietuvoje turime kitą užduotį: mažiau kirsti saugomose teritorijose ir turėti daugiau kirtimų ūkiniuose, mažiau ekologiškai vertinguose miškuose“, – kalbėjo jis.
Apie 80 proc. Lietuvos miškų yra IV grupės – ūkiniai miškai. Juose ūkinė veikla neribojama.
