Protesto dalyviai demonstruoja plakatus su užrašais: „Medkirčiai, šalin rankas nuo mūsų miškų“, „Stop besaikiam miškų kirtimui“, „Miškas – ne mediena“, „S. Gentvilai, stop Lietuvos miškų naikinimui“, „Nelieskit mūsų medžių“ ir kt.
Reikalauja nedelsiant keisti požiūrį į miškus
Akcijos organizatoriai teigia, kad šiais metais vykdant sanitarinius kirtimus buvo planuojama sunaikinti daugiau nei 4000 hektarų miško. Kertama ir saugomuose II grupės miškuose, draustiniuose, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse, „Natura 2000“ teritorijose bei miškuose, esančiose mūsų tautos istoriniam ir kultūriniam palikimui svarbių įvykių vietose – kaip Antazavės Šilo mūšio vieta, Pakačinės ir kiti piliakalniai bei jų apsaugos zonos.
Jie pabrėžia ir tai, kad pasaulyje Lietuva užima 2-ą vietą tarp didžiausių medienos tiekėjų IKEA baldų prekybos tinklui.
„Institucijos, kurios turėtų ginti mūsų visų interesus, sistemingai lengvina kirtimų leidimų išdavimo tvarką bei vadovaujasi trumparegiškais ekonominio naudingumo argumentais. Tos institucijos – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Plynieji sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose yra tik vienas iš daugybės ydingos gamtosaugos pavyzdžių“, – piktinasi renginio sumanytojai.
Jie pabrėžia, kad valstybinis miškas nuosavybės teise priklauso valstybei.
„Mes, kaip piliečiai, klausiame, kodėl vėluojama su Europos Sąjungos gamtosauginių direktyvų, paremtų ekspertų nuomone, įgyvendinimu? Kodėl nevykdomi spendimai, dėl kurių buvo tariamasi „Nacionalinio miškų susitarimo“ metu? Reikalaujame ryžtingai keisti požiūrį į miškus ir susirūpinti gamtos išsaugojimu, ne tik bioįvairovės, bet ir mūsų pačių labui. Nedelsiant“, – dėsto pilietines organizacinės grupės atstovai.
„Laikas keisti taikomus miškininkystės metodus iš esmės – saugomų teritorijų miškai turi būti atiduoti gamtai atsikurti ir klestėti, o ne naudojami medienai tiekti. Saugomos teritorijos turi būti išties saugomos. Jų turi daugėti. Visuose už saugomų teritorijų esančiuose miškuose ūkinė veikla turi būti vykdoma su derama pagarba gamtai ir gyvybei“, – priduria jie.
Pasipiktinimo bangą sukėlė plynieji sanitariniai kirtimai
Ypač didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė Verkių regioniniame parke, draustiniuose ir saugomose teritorijose atliekami plynieji sanitariniai kirtimai dėl itin stipriai išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų.
Spalio pabaigoje Verkių regioniniame parke šalia Santariškių buvo plynai iškirstas mišrus rekreacinės paskirties miškas. Organizacijos „Girių spiečius“ teigimu, medžių šalinimas atliktas prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų. Iškirsti ne tik žievėgraužio tipografo pažeisti spygliuočiai, bet ir ten augę stambūs lapuočiai, kuriuose, kaip pažymi organizacija, žievėgraužis tipografas nesiveisia. „Girių spiečius“ kreipėsi į institucijas, prašydamas kuo skubiau stabdyti tokius plynus kirtimus.
Tuo metu Valstybinė miškų tarnyba (VMT), atsakydama į visuomenės pasipiktinimą ir paklausimus dėl, kaip teigia „Girių spiečius“, neteisėtai vykdomų sanitarinių miško kirtimų ar galimai neteisėtai išduotų kirtimų leidimų vykdyti sanitarinius kirtimus Verkių regioniniame parke ir Ukmergės bei Ignalinos rajonų miškuose, pabrėžia, kad kirtimai vykdomi teisėtai, o naikinti kirtimų leidimus nėra pagrindo.
„Minėtose vietovėse yra daugiausia IIB grupės valstybiniai miškai. Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, IIB grupės miškuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius. Ypač jei jie apsunkina medienos ruošą, medienos ištraukimą iš miško ar miško atkūrimą. Miško valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti“, – sakė VMT specialistai.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, nei viena biržė šiose teritorijose nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją. Dėl to, naikinti minėtų sanitarinių kirtimų leidimus nėra pagrindo.
Savo ruožtu aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus tvirtino, kad visuomenei nerimą keliantys plyni miškų kirtimai yra vykdomi tik sanitariniais tikslais ir yra būtina priemonė kovojant su smarkiai išaugusia kenkėjiškų žievėgraužių populiacija. Visgi, jis pripažįsta, kad regioninio parko kirtimas buvo ne visai teisingas, kadangi lapuočiai medžiai galėjo būti išsaugoti ir bus stengiamasi tai padaryti ateityje.
„Noriu pabrėžti, kad vykdomi tik plyni sanitariniai kirtimai. Reikia atkreipti dėmesį, kad antrą kartą per Nepriklausomybę susiduriame su tokiu miškų kenkėjų kiekiu. Bet pripažįstame visuomenės nuogąstavimus. (...) Be to, kenkėjai puola tik spygliuočius, tad nėra tikslo visuose socialiai jautriuose ir svarbiuose miškuose atlikti plyną kirtimą. Lapuočiai medžiai turi būti išsaugoti ir tai indikuosime tiek urėdijai, tiek privatiems savininkams“, – LRT radijui sakė K. Šetkus.
K. Šetkus patikino, kad siekiant pašalinti galimybę kirsti medžius saugomose teritorijose, yra keičiama leidimų kirsti išdavimo sistema.
„Keičiame visą kirtimų leidimo išdavimų sistemą ir kirtimo taisykles. Iš esmės tikslas turėtų būti vienas – jei teritorija saugoma, joje negalima kirsti ir leidimas neturėtų būti išduotas“, – teigė jis.
L. Paškevičiūtė: turime valyti esančias neteisybes
Savo ruožtu Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė Eltai sakė , kad ši protesto akcija yra susikaupusios žmonių nevilties dėl Lietuvoje vykdomos miškų politikos išreiškimas per meną, mat jo metu pasirodys įvairios Lietuvos muzikos grupės.
Ji pabrėžia, kad sanitariniai kirtimai, kurie pastaruoju metu ir sukėlė didžiausią visuomenės nepasitenkinimą, yra tik ledkalnio viršūnė.
„Plynųjų sanitarinių kirtimų atvejis Verkių regioniniame parke atrodo mažas, tačiau jis parodo tikrą mūsų miškininkystės veidą. Jis taip išsprogo ne todėl, kad tai – pavienis atvejis, o dėl to, kad jis yra simbolinis ir parodo ne tik tai, ką jaučia šalia Verkių gyvenančios bendruomenės, bet ir žmonės visoje Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
„Ir tai ne vien apie sanitarinius kirtimus. (...). Nuvažiavo žmogus grybauti – mato iškirsta, nuvažiavo prie vaikystės ežero – o ten atsivėrusios plynės. Rezervatų Lietuvoje yra vos 1,3 proc., ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų – 11, 3 proc. Jų plotas kasmet mažėja. Ir tai yra priešinga kryptis, nei ta, apie kurią mums kalba Vyriausybės atstovai, kurie sako, kad griežtos apsaugos daugės ir kt. Ne, jos mažėja“, – priduria ji.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė pabrėžia ir tai, kad visoje Lietuvos miškų politikos retorikoje pagrindiniu prioritetu išlieka nepertraukiamos medienos tiekimas. Šalyje – 4 grupės miškų, kuriuose neribojama ūkinė veikla ir kurių tikslas nepertraukiamai tiekti medieną, yra daugiau nei 70 proc.
„Tai yra pagrindinis prioritetas, kurį mes visi matome. Jeigu miškai yra skirti nepertraukiamai medienos gavybai, tai mes ir turime – pasodinau, užauginau, nukirtau – tokią gana skurdžią ekosistemą. Jaunas miškas yra miškas, tačiau ekologine ir rekreacine prasme – menkavertis. Pavyzdžiui, Verkiuose mišrų mišką, ko gero, pavers eglynu su ąžuolų priemaiša ir kokį trisdešimt metų niekas nenorės ten eiti“, – sako ji.
L. Paškevičiūtė pabrėžia ir tai, kad nevyriausybininkų darbas yra pabandyti išversti gyventojų nerimą ir pasipiktinimą Lietuvos miškų politika į teisės aktų kalbą.
„Vis dėlto tai neatleidžia politikų nuo atsakomybės patiems bandyti suvokti situaciją. Politikų, institucijų darbas yra atliepti piliečių lūkesčius ir padaryti, kad teisės aktai būtų ne tik teisės aktai, kad jie būtų ir teisingi, ir atliepiantys tai, ko nori visuomenė, ko jai reikia“, – apibendrina specialistė.
„Mes reikalaujame sustabdyti neracionalius plynus kirtimus antros grupės miškuose, pakeisti taisykles (...). Apie Lietuvos miškų viziją galime kalbėti, bet tai darydami jau dabar turime valyti esančias neteisybes“, – priduria ji.
Jos metu kalbės nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių atstovai, visuomenininkai profesorius Vykintas Vaitkevičius, Baltijos aplinkos forumo specialistė Rita Grinienė, tarptautinės organizacijos ISFT (International society forest therapy) narys, mokslų daktaras Stanislovas Čepinskas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Išgirsime antropologų ir ekologų nuomones dėl vykdomų kirtimų „sanitariškumo“ bei žalos, kuriai atitaisyti reikės net kelių šimtmečių.
Akcijoje taip pat koncertuos įvairios muzikos grupės.
