Pavasarį skubame tvarkyti daržus ir gėlynus, o kartu ir rauti, kaip manome, piktžoles. Visgi kai kurios iš jų, nors ir nepuošia gėlynų, gali būti labai naudingos.

„Dauguma pavasarį renkamų augalų yra vitaminų ir mineralų šaltinis“, – sako Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Birutė Karpavičienė.

Tiesa, tokius reikėtų vartoti šviežius, nes sukauptos džiovintų augalų atsargos, pastebi specialistė, dažnai lieka nepanaudotos.

„Blogiausia žoliautojo savybė – godumas. Prisirinkti reikia tik tiek, kiek sunaudosite per dieną ar dvi“, – teigia B. Karpavičienė.

Be to, įspėja specialistė, kai kuriuos senolių receptus geriau praleisti, jei nenorite prisidaryti bėdų: „Nederėtų pamiršti, kad augalai gali ne tik gydyti, bet ir nužudyti“.

Vienas vertingiausių – randamas kone visur

Vienas iš vertingiausių, visiems pažįstamų ir lengvai randamų augalų – dilgėlė.

[[ge:lrytas:lrytas:30987852]][[ge:lrytas:lrytas:31004381]][[ge:lrytas:lrytas:31319575]][[ge:lrytas:lrytas:31250864]]

„Nuplikyti verdančiu vandeniu jauni ūgliai su lapeliais tinka ne tik sriubai. Juos galima dėti į įvairius patiekalus, kur naudojami špinatai“, – sako B. Karpavičienė ir primena, kad dilgėles atsargiai vartoti turėtų nėščios moterys, sergantys diabetu ir turintys žemą spaudimą.

Jau tuoj geltonai pievas nudažys kiaulpienės, tačiau jų prisirinkti reikėtų dar iki žydėjimo.

„Dar nežydinčių kiaulpienių jaunus, vos karstelėjusius lapelius galima maišyti į salotas, kurios bus ne tik skanios, bet ir pagerins virškinimą“, – sako specialistė.

Kiaulpienių lapai gerina ne tik virškinimą, bet ir kepenų veiklą, aktyvina apsaugines organizmo funkcijas. Tiesa, B. Karpavičienė primena, kad jas vartoti atsargiai turėtų žmonės, turintys inkstų ar tulžies pūslės akmenų.

Daugumai daržininkų gerai pažįstama ir garšva. Jos jaunus, dar neišsiskleidusius lapelius galima dėti į sriubą ar lengvai pakepinus aliejuje gardinti kitus patiekalus.

Garšva turi daug vitamino A bei C, mineralinių medžiagų, baltymų. Lapuose yra daug kalcio, kalio, geležies, mineralinių druskų. Švieži jų lapai ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir yra puikūs nuskausminamieji, esant reumatui, podagrai.

Pavasarinei sriubai taip pat puikiai tiks rūgštynės ir daržuose išauganti baltoji balanda.

„Kita gana įkyri piktžolė – daržinė žliūgė yra vienas pirmųjų valgomųjų augalų, kurio švelnaus ir malonaus skonio lapelius galima dėti į pavasarines salotas“, – aiškina B. Karpavičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:31370837]]

Naudokite atsakingai

B. Karpavičienė sako, kad persistengti vartojant augalus nereikėtų.

„Augalai yra sudėtingi organizmai, kaupiantys pačias įvairiausias medžiagas, turinčias vienokį, ar kitokį poveikį naudotojams. Todėl nei vieno augalo negalima naudoti daug ir ilgai“, – primena specialistė.

Ji pastebi, kad viena naujausių manijų – meškinis česnakas. Stebina ne tik jo populiarumas, bet ir skinami kiekiai – kai kurie jį neša kone maišais, rauna su šaknimis.

„Pasisodinkite ant palangės kelis svogūnus ir turėsite tą pačią „vitaminų bombą“ nežalodami gamtos, netrypdami minkštos miško žemės kartu su ten augančiais augalais ir gyvenančiais gyvūnėliais.

O pasigaminti taip išreklamuotą pesto puikiausiai galima ir iš dilgėlių“, – ragina dr. B. Karpavičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:31370738]]

Be to, pasitaikę atvejų, kai meškinis česnakas sumaišomas su itin nuodingų pakalnučių lapais.

Gali ne tik pagydyti, bet ir pražudyti

Nuostabą specialistei kelia ir žmonių, naudojančių mažai pažįstamus augalus, drąsa.

„Nederėtų pamiršti, kad augalai gali ne tik gydyti, bet ir nužudyti, – įspėja mokslo darbuotoja. Kitas kraštutinumas – gerai augalus pažįstantys žmonės, renkantys ir naudojantys pačius įvairiausius, net ir nuodingas medžiagas kaupiančius augalus.

Gyvename ne akmens amžiuje, kai bandydami gauti išgyvenimui būtinas kalorijas žmonės valgydavo ir ne itin draugiškai „nusiteikusius“ augalus. Be to, to meto žmonių virškinimo sistema buvo labiau tam prisitaikiusi. Taigi, palikime pipirlapes ar švitriešius miškui“.

O prieš rinkdami vaistažoles, pataria specialistė, apgalvokite, kur ir kaip augalą naudosite, ar jo tikrai reikia. Jei visgi augalus skinate, rinkite tik tiek, kiek reikia ir tik tą dalį, kuria naudosite. Taip pat, nesurinkite visų rastų augalų.

Nerinkite ir nenaudokite augalo, jeigu nesate visiškai tikri, kad tai būtent tas augalas, apie kurį ir galvojate. Taip pat apsvarstykite ir galimą taršą – augalų geriau nerinkite pakelėse.

Nepraleiskite progos: šie visiems pažįstami augalai – itin naudingi