Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV) pranešė, kad 2023 m. pasaulinė vyno gamyba pasiekė istoriškai žemiausią lygį ir dėl to gali būti kalta klimato kaita ir jos lemti orų reiškiniai – gaisrai, sausros, potvyniai.

Iš viso 2023 m. Europos Sąjungoje vyno gamyba sumažėjo 10 proc. Kai kuriose šalyse lietingas pavasaris sukėlė miltligę, potvynius. Kiti vynuogynai, ypač pietų Europoje, nukentėjo nuo besitęsusios intensyvios sausros.

Nors tai ir nėra vienintelės menkesnio derliaus priežastys, OIV teigia, kad ekstremalios orų sąlygos yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria vyno pramonė. Mat garsiausi vynuogynai puoselėjami tose pasaulio vietovėse, kurias labai veikia klimato pokyčiai ir kurios yra neįtikėtinai pažeidžiamos.

Tačiau sumažėjusios vyno gamybos apimtys gali lemti ne tik pakilusią šio gėrimo kainą.

„Daugumos pamėgtų vynų gali iš principo nelabai likti – atsiras kiti skoniai, poskoniai. Bet ir kaina, tikėtina, kils. Bent jau iš tų įprastų regionų. Visgi į rinką gali ateiti ir kitų regionų vynų, kurie dar šiuo metu dėl klimatinių sąlygų nėra tinkami, tačiau bus tinkami vyndarystei“, – sako Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė.

O pasižiūrėjus į klimato kaitos prognozes atrodo, kad viena iš tokių šalių galėtų būti ir Lietuva.

Visa aibė gamtos reiškinių

Doc. Dr. Aušra Zigmontienė pabrėžia, kad klimato kaita neretai suprantama tik kaip didėjanti aplinkos temperatūra, o ekstremalūs orų reiškiniai – neprognozuojamos gausios liūtys, karščio bangos, sausros, krušos – pamirštamos.

[[ge:lrytas:lrytas:31646976]][[ge:lrytas:lrytas:31695849]][[ge:lrytas:lrytas:31797650]][[ge:lrytas:lrytas:31776091]]

„Visa tai labai neigiamai veikia visus augalus, tame tarpe ir vynuoges, kurios yra gana neatsparios klimato kaitos reiškiniams.

Beveik neabejojama, kad vyndaryste žinomų regionų – Ispanija, Italija, Graikija, Pietų Prancūzija – pakrančių ir lygumų prie Viduržemio jūros arba nebeliks, arba sąlygos nebus tinkamos auginimui, arba pačio vyno skoninės savybės stipriai keisis“, – įsitikinusi A.Zigmontienė.

Mat nepamiršti, priduria prodekanė, reikia ir kartu su klimato atšilimu didėjančio jūros lygio, dėl kurio ilgainiui dalies žemiau įsikūrusių vynuogynų gali tiesiog nebelikti.

Visgi ir pats temperatūros kilimas jau veikia vynuogių augimo ir nurinkimo procesus.

„Kiek teko skaityti, tuose regionuose, kuriuose smarkiai pakilusi metinė temperatūra, reikia anksčiau nuimti derlių. Jei pavėluosi – tos vynuogės išsausės. Ispanija, Katalonijos regionas pastaruoju metu dažnai patiria ekstremalias sausras.

Jei yra labai smarkiai užsitęsusi sausra, tai ūkininkai, auginantys vynuoges, priversti kuo įmanoma anksčiau nuimti derlių. Ir apskritai, stebima, kad dabar vynuogių nuėmimas, lyginant su ankstesniais laikais, paankstėjęs 2–3 savaitėmis, o jei sausra – dar anksčiau“, – paaiškina doc. Dr. A.Zigmontienė.

Atsiduriame užburtame rate

Ne ką geresnė situacija vynuogynuose susiklosto kai orai yra karšti ir drėgni.

[[ge:lrytas:lrytas:31899720]]

„Tokiu atveju atsiranda grybelinių ligų atvejų ir vynuogynai labai smarkiai kenčia. Buvo ir Italijoje, ir Prancūzijoje dėl to didelė dalis derliaus prarasta. Praėjusiais metais Italijoje dėl miltligės ir potvynių netekta apie 23 proc. derliaus“, – sako A.Zigmontienė.

Visgi būdų kovoti su kenkėjais ar ligomis, kurių kiekį taip pat augina klimato kaita, yra – naudojami pesticidai, kitokios cheminės medžiagos. Tačiau taip vėl patenkame į užburtą ratą – teršiame aplinką gelbėdamiesi nuo klimato kaitos padarinių, kuriuos didele dalimi ir lėmė planetos tarša.

„Tu vynuogynus apsaugai, bet dirvožemis jau užterštas, nėra garantijos, kad tų cheminių medžiagų neatsiras pačiose vynuogėse“, – priduria Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė.

Visgi kai kurioms rūšims šios tendencijos gali būt netgi naudingos, tačiau jos nudžiugins tik rūgštesnio skonio mėgėjus.

„Kai kuriems, sakoma, naudingos sausos vasaros – Bordeaux, Cabernet Sauvignon ir Merlot. Pastarieji rūgštūs, tad jiems dėl rūgštumo būtų palankios sąlygos, tačiau, jeigu išlieka palankios sąlygos patiems vynuogynams augti ir bręsti“, – sako A.Zigmontienė.

Idėja Lietuvos ūkiams?

Pasak A.Zigmontienės, vynuogėms palankiausios sąlygos – nešaltos ir drėgnos žiemos, šiltos, bet ne per karštos vasaros. Būtent tokios klimato prognozės ir žadamos Lietuvai, kurioje metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. jau pakilo 2,3 laipsnio, o šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 laipsnių ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus.

„Kalbama, kad Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Danijoje bus tinkamos sąlygos vyndarystei, tad turėtų palankios sąlygos būti ir Lietuvoje. Aišku, tik reikia atrinkti tinkamas rūšis ir, tikėtina, kad čia būtų ta niša, kurią Lietuva galėtų užimti. – sako A. Zigmontienė. – Tuo labiau, kad ir dirvožemiai pakankamai drėgni, tad palankios sąlygos augti. Pritaikius priemones, apsaugančias nuo speigų, perspektyva tikrai gali būti.“

O šylantį klimatą jau sėkmingai išnaudoja ir kaimynai lenkai. Vynuogių auginimo ekspertas, vyndarys Andrius Diliautas sako, kad pastaroji jau gana stipriai įsivažiavo į vyndarystės rinką.

[[ge:lrytas:lrytas:31899722]]

„Matome pagal kaimynus lenkus, kad pietinė Lenkija tampa rimtu vynuogininkystės regionu. Tas po truputėlį į šiaurę slinks ir, manau, po kokių 15–20 metų ir Lietuvoje turėsime tikrai rimtų vynuogynų“, – sako A.Diliautas.

Visgi ar sugebėtume užauginti tiek, kad pavyktų vyną ragauti ne tik patiems, bet ir eksportuoti, A.Diliautas abejoja, tačiau idėjos sako į šalį nenumesti.

„Vietinei rinkai ir turistams, manau, būtų įdomu išbandyti, kokie vynai Lietuvoje gaunasi. Tai matau agroturizmo perspektyvas“, – sako vyndarys.

Vynuogių populiarumas Lietuvoje auga

Jau beveik 20 metų vynuoges auginantis A.Diliautas sako, kad anuomet šis augalas buvo laikytas kone egzotiniu, o dabar jau tampa tradiciniu – vynuogių galima rasti ne viename sode. Nepaisant to, kad lepesnėms vynuogių rūšims reikia kiek daugiau priežiūros, yra ne viena veislė, kuri puikiai sunoksta ir Lietuvoje.

Visgi iššūkių šaltuoju sezonu netrūksta, nors su žiemomis, kurios, pastebi A.Diliautas, šyla, susitvarkyti dar lengviau nei su šalnomis.

„Yra nemažai veislių, kurios pakankamai atsparios šalčiui. Aišku, tos veislės dažniausiai būna smulkauogės – vyno sulčių gamybai skirtos arba tiesiog mažiau stambios uogos. Visos stambios, saldžios, desertinės atlaiko maždaug iki -24 laipsnių šaltį.

Sunkesnis dalykas yra pavasarinės šalnos. Su žiemomis jaučiasi, kad per pastaruosius metus jos sušvelnėjo. Jei anksčiau reikėdavo veislių, kurios atlaikytų -30, tai dabar jau ir -27 laipsnius pakeliančios gerai žiemoja.

[[ge:lrytas:lrytas:31899723]]

Visgi su šalnomis situacija tikra ne geryn eina. Šylant klimatui ir pavasaris anksčiau ateina. Atšilo gan smarkiai balandžio pradžioje, tai per 20 metų, kiek auginu, turbūt anksčiausiai vynmedžiai startavo. Jei paprastai prabunda balandžio-gegužės sandūroje, tai šiais metais jau balandžio viduryje pumpurai skleidėsi, todėl tos vėlyvos gegužės šalnos daug kur pašaldė“, – dalinasi A.Diliautas.

Visgi ir nuo šalnų taip pat galima apsisaugoti, bet turint vos kelis vynmedžius tokios investicijos gali neatsipirkti.

„Kiek bandėme, du būdai pasiteisinę. Vienas – specialūs purkštukai, purškiantys smulkiai vandenį, sudaro miglą, pumpurai apšąla, o temperatūra nenukrenta žemiau 0 smarkiai ir tai apsaugo augalus. Tai vienas patikimiausių būdų, bet jis, žinoma, kainuoja.

Kitas būdas, ypač, jei augalas šalčiui neatsparus, tai formuojame juos žemai, darome tokią kaip palapinę iš agroplėvelės. Tai taip tiek žiemą saugome, tiek nuo šalnų saugome, tik svarbu, kad ūgliukai neliestų plėvelės“, – patarė A.Diliautas.

Europos vynuogynai atsidūrė pavojuje – vyno kaina gali augti, pasikeis ir skonis: Lietuvai atsiranda galimybė