Nuo šio kenkėjo kenčia visos Europos miškai: pastarąjį dešimtmetį žala augo dramatiškai

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi miško sanitarinės apsaugos specialistai, šios srities mokslininkai ir ekspertai iš Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos. Susitikime, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai, daugiausia dėmesio skirta atskirose valstybėse taikomiems apribojimams bei specialiosioms priemonėms eglynuose žievėgraužio tipografo daromai žalai sumažinti.

Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo.<br>Valstybinės mi
Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo.<br>Valstybinės mi
Daugiau nuotraukų (3)

Aplinkos ministerija

Jun 24, 2024, 9:32 AM

Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo. Tai vienas iš iššūkių, susijusių su besikeičiančiu klimatu.

2023 m. žievėgraužių pažeidimų mastas ir toliau augo visose kaimyninėse šalyse. Vien tik šiaurinėje Lenkijos dalyje pažeista daugiau kaip 2 mln. kubinių metrų, Latvijoje – virš 1 mln. kubinių metrų miškų. Švedijoje nuo 1961 m. dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų buvo nudžiovinta eglių, kurių tūris sudaro 44 mln. kubinių metrų, iš jų 33 mln. kubinių metrų nudžiovinta per pastaruosius penkerius metus.

Situacijai suvaldyti valstybės imasi skirtingų priemonių. Suomijoje išbandomas palydovinių vaizdų panaudojimas privačių miškų savininkams informuoti apie jų miškuose pastebėtas žievėgraužių pažeistas egles. Nustatyta pareiga, nesiėmus priemonių žievėgraužių apniktiems medžiams pašalinti iš miško, kompensuoti kaimyninių miško valdų savininkų patirtus nuostolius.

Estijoje skiriama parama privačių miškų savininkų taikomoms priemonėms kovojant su žievėgraužiu tipografu. Latvijoje apriboti pagrindiniai ir ugdomieji miško kirtimai žievėgraužio nepažeistuose eglynuose, tačiau leista plynaisiais sanitariniais mišo kirtimais iškirsti eglynus, kai juose pradeda formuotis ar jau yra žievėgraužio tipografo židiniai, vėliau iškirstų eglynų kirtavietėse privaloma išdėstyti šių kenkėjų gaudykles, kas savaitę jas valyti ir prižiūrėti iki rudens.

Ankstesniais dešimtmečiais žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinius Europos valstybėse inicijuodavo dideli vėjo pažeistų miškų plotai, kur laiku buvo nesutvarkomos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos. Pastaraisiais metais šio kenkėjo žala išauga po užsitęsusių sausrų ir kaitros periodų.

Susitikimo dalyviai konstatavo, kad „stebuklingos burtų lazdelės“, leisiančios ateityje išvengti žievėgraužio tipografo daromos žalos, deja, nėra. Apie miškų atsparumą ligoms, kenkėjams ir besikeičiančiam klimatui būtina galvoti iš anksto, pasirenkant tinkamas medžių rūšis įveisiant, atkuriant mišką ar formuojant medyną jauname amžiuje.

Žievėgraužio tipografo labiausiai pažeidžiami vienaamžiai, gryni eglynai, ypač augantys lengvose, mažo našumo dirvose, kuriose sausrų metų greitai nukrinta gruntinio vandens lygis. Vieningos išvados, kokias medžių rūšis rinktis auginti ateities miškuose dar nebuvo prieita, tačiau dauguma šalių supranta, kad grynų medynų sodinimas nebėra perspektyvus šių dienų klimato kaitos kontekste.

Lietuvoje įprastai fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai apninka spygliuočius medžius, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitus medžius, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Tačiau šiemet žievėgraužis tipografas pabudo net 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.

2023 m. žievėgraužių tipografų pažeidimai Lietuvos miškuose viršijo 1 mln. ktm., 5 savivaldybėse buvo paskelbta stichinė miškų nelaimė. Todėl labai svarbu mažinti pavojingų medžių liemenų kenkėjų plitimo ir naujų masinio dauginimosi židinių susiformavimo grėsmę spygliuočių medieną jų skraidymo metu kuo skubiau išvežant iš miško.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.