Vieną tokią Aukštaitijos nacionalinio parko biologas Andrejus Gaidamavičius aptiko ant balzaminės tuopos ir, kaip vėliau paaiškėjo, surado naują Lietuvai grybų rūšį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pasisekė, kaip aklai vištai grūdą rasti, – savo atradimu dalijasi Andrejus ir tęsia, – tiesiog atvažiavau pas pusbrolį į pirtį Mozūriškės kaime. Prie pirties auga balzaminių tuopų gojelis. Kadangi tuo metu buvau pradėjęs visus gamtos stebėjimus registruoti iNaturalist.org puslapyje, pagalvojau, kad reikia nufotografuoti ir šias tuopas, nes jų savo rūšių sąraše dar neturėjau.
Prie šių žemaūgių, kvepiančių balzaminių tuopų visa mano vaikystė prabėgo, nes čia buvo mano močiutės sodyba. Daug kas kaimuose balzaminę tuopą sodino, mėgo ją ne tik už gydančius pumpurus, nuo kurių bitės renka dervas pikiui gaminti, bet ir už nuostabias vantas pirčiai.
Tad nufotografavau balzaminės tuopos šakelę ir tik namo grįžęs kompiuterio ekrane pastebėjau, kad tai ne vienas organizmas, o du. Įkėliau šią nuotrauką į iNaturalist.org ir iš karto sulaukiau dėmesio iš dr. Jurgos Motiejūnaitės, kuri yra Gamtos tyrimų centro mokslininkė, lichenologė, knygų apie Lietuvos kerpes autorė.
Ji iš karto įtarė, kad tai gali būti jos ilgai ieškota rūšis, kuri auga tik ant drebulių ir tuopų, ir paprašė į institutą pristatyti pavyzdį.
Į Gamtos tyrimų centro Botanikos institutą atvežus minėtos kerpės pavyzdį, dr. Jurga Motiejūnaitė parko biologui padovanojo Lietuvos grybų rūšių sąvadą, kurį visai neseniai išleido kartu su kolegomis ir pasakė, kad ši knyga, ko gero, jau paseno, jei pasitvirtins, kad atvežiau rūšį, kurios leidinyje dar nėra.
Analizė mikroskopu patvirtino: Labanoro regioniniame parke ant balzaminės tuopos rasta nauja Lietuvai grybų rūšis Phaeocalicium populneum (lietuviško pavadinimo dar neturi).
Šio atradimo nebūtų buvę, jei nuotrauka nebūtų paviešinta iNaturalist.org puslapyje. Šis puslapis labai populiarus visame pasaulyje (yra ir to paties pavadinimo programėlė) ir, galima sakyti, yra gamtininkų „feisbukas“, kuriame du milijonai gamtos tyrinėtojų kasdien dalinasi savo atradimais, padeda vienas kitam identifikuoti rūšis, nes, kad ir koks būtum geras specialistas, visas rūšis vienam identifikuoti neįmanoma.
Viena aktyviausių šio puslapio dalyvių yra dr. Jurga Motiejūnaitė, kuri padeda pažinti kerpes ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių gamtos tyrinėtojams.
Vėliau šiuos duomenis panaudoja moksliniams tyrimams, kaip tą daro ir vis daugiau pasaulio mokslininkų, kurie, remdamiesi iNaturalist duomenimis, paskelbė jau apie 4000 mokslinių straipsnių.“
Šis atradimas parko biologą A.Gaidamavičių paskatino ir toliau domėtis kerpėmis bei su jomis susijusiais grybai, ypač rūšimis, panašiomis į smulkius „smeigtukus“, nes kuo sunkiau pamatyti ir rasti – tuo tik įdomiau. Žiemą mažai ką galima tyrinėti, o kerpės visada prieš akis, ypač augančios ant medžių.
Daugelis nacionalinių ir regioninių parkų sudarinėja savo rūšių sąrašus. iNaturalist.org puslapis yra svarbus tam duomenų šaltinis. Tad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kviečia parko lankytojus dalintis savo gamtos nuotraukomis ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir minėtame puslapyje, kuriame matys, ką ir kur aptikote. Kas žino, gal ir jūs netyčia tapsite naujos rūšies atradėjais.
Nuotraukų galerijoje yra ir visa įvairovė gyvų „smeigtukų“, kurie nepastebimai auga mūsų kiemuose, soduose, miškuose. Vien per šią žiemą Labanoro regioniniame parke ir Aukštaitijos nacionaliniame parke pavyko surasti 7 tokias rūšis.