Gamtosaugininkai stebisi: kodėl prireikė ardyti, o paskui tiesti visai geros būklės Mindaugo gatvės šaligatvį, kartu galbūt pažeidžiant medžių šaknis?

„Ar yra šiame mieste bent kiek proto, sąžinės ir atsakomybės?“ – matydama, kaip keičiamos mažiau kaip dešimtmetį tarnavusios Mindaugo gatvės trinkelės, klausė iniciatyvos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ narė Ligita Poškutė.

Jos vertinimu, po dvejų ar trejų metų Mindaugo gatvės liepas jau bus galima įtraukti į žuvusių medžių žemėlapį.

Savivaldybės atstovai tvirtino, kad pernai išasfaltavus Mindaugo gatvę reikėjo sutvarkyti ir šaligatvius. Jie esą buvo nelygūs, o palijus atsirasdavo didžiulės balos.

[[ge:lrytas:lrytas:36978534]]

Maitino vanduo nuo šlaito

Dažnai Mindaugo gatvės šaligatviu einanti L.Poškutė tikino, kad nebuvo nė vienos suskilusios trinkelės, o atsiradę šiokie tokie nelygumai – menkniekis. Vilniuje tikrai yra daug kilometrų prastesnės būklės šaligatvių.

Galbūt dėl to, kad vilniečiai nesipiktintų dėl išluptų sveikų trinkelių, darbininkai jas iš Mindaugo gatvės kuo skubiau išvežė.

L.Poškutė bet kokį šaligatvių remontą vadino kenksmingu šalia augantiems medžiams. Juk paprastai išardžius trinkeles gruntas nukasamas, o vėliau pilamas naujas, jis sutankinamas, taip dar labiau suspaudžiant šaknis.

Vilnietė pabrėžė, kad Mindaugo gatvės liepos labai gerai augo, todėl jas prarasti bus dar skaudžiau. Medžiams patinka ten, kur yra šlaitas ir nuo jo nubėga vanduo. Panaši gera vieta liepoms yra T.Kosciuškos gatvėje.

Nuo šlaitų nubėgantis vanduo ne tik maitina medžius, bet ir išplauna per žiemą pilamą druską.

[[ge:lrytas:lrytas:36734763]][[ge:lrytas:lrytas:37190873]][[ge:lrytas:lrytas:36890076]]

Gruntas turi būti kitoks

L.Poškutė piešė liūdną Mindaugo gatvės ateitį: jeigu liepos po remonto nudžius ir jas bus bandoma pakeisti kitais medžiais sodinant tradiciniu būdu, jiems nėra galimybės išgyventi.

Todėl L.Poškutė siūlo pasinaudoti skandinavų pavyzdžiu, kai po šaligatviais, dviračių takais yra pilamas vadinamasis struktūrinis gruntas – stambi skalda su kompostu.

„Taip paruošus gruntą medis gali raizgyti šaknis po šaligatviu. O pas mus 35–40 centimetrų po trinkelėmis yra netinkamas medžiams augti negyvas sutankintas gruntas“, – sakė iniciatyvos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ narė.

Jos žodžiais, Mindaugo gatvės liepos po remonto darbų bus kaip elektros stulpai. Mat šaknys buvo apkapotos asfaltuojant gatvę, o dabar – tiesiant šaligatvį. O tokio amžiaus liepų šaknų spindulys – tris kartus ilgesnis nei lajos.

Pagrindą vis tiek stiprins

Pernai Mindaugo gatvės atkarpoje nuo Tauro iki Kauno gatvės buvo atnaujinta asfalto danga ir pakeisti kelio bortai, šįmet čia atliekamas šaligatvių remontas.

Anot savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, šaligatvių būklė buvo prasta: jie išsikraipę, skyrėsi aukštis, dėl to susidarydavo judėti trukdančios balos, kai kuriose vietose keitėsi eismo organizavimas, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas.

„Dėl šių priežasčių buvo būtina atnaujinti visos atkarpos šaligatvius. Juo labiau kad ankstesni Mindaugo gatvės šaligatvių remontai vykdyti mažesnėmis atkarpomis ir skirtingu laiku“, – aiškino G.Grubinskas.

Atliekant šaligatvių remontą Mindaugo gatvėje stiprinamas šaligatvio dangos pagrindas ir klojamos trinkelės.

G.Grubinskas tikino, kad vietose, kur auga medžiai, danga pakeliama aukščiau, negu buvo anksčiau: „Vejos borteliai prie medžių kamienų nededami, o šaligatvio trinkelės iš šono pribetonuojamos, taip nepažeidžiant šaknų.“

[[ge:lrytas:lrytas:37198552]]

Ekologiška druska miestui per brangi

Gamtosaugos aktyvistai praėjusiais metais suskaičiavo, kad per artimiausius dvejus ar trejus metus Vilniuje dėl intensyvaus šaligatvių atnaujinimo ir trinkelizacijos nudžius apie 650 medžių. Juose jau dabar matomi augantys grybai, džiūstantys lapai.

Nerimą kelia ir itin gausus druskos naudojimas žiemą, mat vėliau ji kartu su tirpstančiu sniegu patenka į dirvožemį ir išgraužia medžių šaknis.

Bet savivaldybei alternatyvos yra per brangios. „Kastinės druskos tonos kaina yra apie 70 eurų, o ekologiškos druskos, kuri nekenksminga aplinkai ir kitoms dangoms, kaina prasideda nuo 1000 eurų už toną.

Nėra duomenų, kaip ji veiks mūsų sąlygomis, ar atliks tą patį darbą kaip druska, kuri šiuo atveju yra geriausia priemonė naudoti, bet nebūtinai geriausia aplinkai“, – dėstė savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas G.Runovičius.

Savivaldybė tikino, kad medžius stengiasi išsaugoti: per karščius jie laistomi iš vandenvežių, sodinant želdynus tiesiamos laistymo sistemos, stengiamasi nuo senų medžių šaknų nuimti trinkeles, o žiemą nuo druskų medžius saugo specialūs borteliai.

Neatsistebi Vilniuje vykdomais darbais: „Ar yra šiame mieste bent kiek proto, sąžinės ir atsakomybės?“