Dzūkai tapo eksperimentuotojų taikiniu. Jie turi ne tik smėlio kopas ties Marcinkonimis, bet ir išdegintą eksperimentinę 17 hektarų plynę. Ugnis po šias žemynines kopas ropinėjo kovo pabaigoje.

„Apžiūrėjau tai, kas išdeginta, – ugnis buvo gainiojama po pernai iškirstą 17 hektaro dydžio biržę. Kiti iškirsti plotai dar ruošiami deginti.

Deginta ypač atsargiai, taigi „šaunuoliai“ projekto sumanytojai. Norisi tikėti, kad beatodairiško ir tik pinigams įsisavinti skirto plynojo kirtimo Dzūkijoje pamokos yra išmoktos“, – kartėlio neslėpė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas.

Štai taip, deginant buvusio miško paklotę, Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos girioje, yra tęsiamas 2023-iųjų sausį pradėtas „Naturalit“ lėšomis finansuojamas projektas. Jis skirtas žemyninėms smėlio kopoms atverti maždaug 44 hektarų plote. Mat taip siekiama atkurti natūralias augalų buveines.

[[ge:lrytas:lrytas:36871704]]

Ėmusis projekto pirmiausia ties keliu, jungiančiu Varėną su Marcinkonimis, plynai buvo iškirsta 13,6 hektaro miško, vėliau – dar apie 14 hektarų. Paskutinė pernai iškirsta biržė Musteikos girininkijoje sudarė 17,4 hektaro.

Būtent šioje biržėje paskutinį kovo savaitgalį ir siautėjo ugnis, įvariusi siaubą vietos gyventojams. O juk tai buvo Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos organizuotas kontroliuojamas miško paklotės deginimas – mokslinis eksperimentinis darbas.

„Lietuvius kontroliuojamo deginimo bandė mokinti ne kas kitas, o JAV specialistai, kurių darbo patirtį „džiaugsmingai“ įvertino gaisrų nusiaubto Holivudo gyventojai“, – ironizavo A.Pivoriūnas.

Dzūkijos nacionaliniame parke atvertos žemyninės kopos yra europinėmis „Naturalit“ lėšomis finansuojamas projektas. Jam naudojami vadinamojo „LIFE integruoto projekto „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ pinigai. O tai reiškia, kad, aplinkosaugininkams pasirūpinus, taip kuriamos europinės Bendrijos svarbos natūralios buveinės.

[[ge:lrytas:lrytas:31248697]][[ge:lrytas:lrytas:31470801]][[ge:lrytas:lrytas:36607482]][[ge:lrytas:lrytas:36311654]]

Visa bėda, kad Dzūkijoje tai daroma sunaikinant tai, ką jau buvo sukūrusi gamta.

Šie darbai atliekami pagal tuomečio aplinkos ministro Simono Gentvilo 2022-ųjų gruodį įsakymu patvirtintą Dainavos girios dalies – Marcinkonių, Dreivių kampo ir Užuožerio miškų gamtotvarkos planą.

„Naturalit“ projektu 2018–2027 m. numatytas bendras 17 mln. eurų biudžetas. Kiek tiksliai numatyta lėšų „dzūkų kopų“ projektui, nėra nurodyta.

Specialistai nieko blogo neįžvelgia

Dzūkijos nacionaliniame parke buvo išdeginta 8 ha kopų paklotės. Vieni šią žinią suprato kaip balandžio 1-osios pokštą, kiti piktinosi niokojama gamta. Specialistai paaiškino, kad tai buvo gamtotvarkos priemonė.

„Musteikos, Marcinkonių ir Lynežerio žemyninėse kopose dešimt dienų vyko iš anksto planuotas kontroliuojamas deginimas siekiant atkurti ir išsaugoti retų rūšių išlikimą.

Anksčiau tose vietose nebuvo miškų, vien smėlynai. Medžiais jie buvo apsodinti pokariu.

Kontroliuojamam deginimui ilgai ruošėmės: konsultavomės su mokslininkais, urėdijos, priešgaisrinės saugos specialistais, braižėme schemas, parengėme planus“, – „Lietuvos rytui“ sakė Dzūkijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vyšniauskas.

Teigiama, kad buvusiose gaisravietėse labai greitai įsikuria jas mėgstančių vabzdžių, paukščių ir augalų rūšys. Didžioji dalis jų, specialistų teigimu, yra nykstančios ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Prieš 14 metų Musteikos girininkijoje buvo atliktas pirmasis kontroliuojamas viržynų deginimas. Tada buvo siekiama pagerinti tetervinų tuoktaviečių būklę.

Po 6 metų buvo nustatyta, kad tetervinų skaičius išaugo nuo 8 iki 18.

Kontroliuojamas deginimas skiriasi nuo miško gaisro, nes ugnies plitimas yra valdomas, nepažeidžia medžių.

„Stebėjome, kaip kontroliuojamas deginimas vyksta Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje. Juose dalyvaudavo 6 žmonės, o pastarojoje mūsų akcijoje – apie 50. Tai nacionalinio parko darbuotojai, rezervatų priešgaisrinės komandos, miškininkai, ugniagesiai.

Kiekvieną plotą pirmiausia aparėme trimis eilėmis. Dviejuose kampuose pastatėme vandens rezervuarus su siurbliais ir žarnomis, kurios pasiektų bet kurį kraštą. Kituose kampuose stovėjo du ugniagesių automobiliai ir dar vienas su vandeniu nenumatytiems atvejams. Turėjome nešiojamuosius vandens pūstuvus, specialius ugnies plakiklius.

Klaidinga manyti, kad atvažiavome ir padegėme bet kur ir bet kaip. Ruošiamės atsakingai, remiamės mokslininkų tyrimais.

Kontroliuojamas deginimas visuomet atliekamas iki paukščių perėjimo. Apžiūrėjome visus plotus, ar juose nėra lizdų“, – pasakojo V.Vyšniauskas.

Specialistai teigia, kad kontroliuojamas deginimas – moksliškai pagrįsta gamtotvarkos priemonė, priešinga savavališkam žolės deginimui, kuris ekosistemai yra žalingas, nes naikina perinčius paukščius, varliagyvius, vabzdžius.

Degino pievą – supleškino daržinę

Sokonių kaime (Kupiškio r.) degindamas pernykštę žolę pusamžis vyras degėsiais paleido savo daržinę. Pavojingas gaisras plykstelėjo vienkiemyje. Šeimininkas vėliau sakė, jog nepavykus prikalbinti kaimyno, kad padėtų nupjauti pernykštę žolę, jis sumanė padegti keliasdešimt metrų nuo sodybos esančią pievą ir ramiai nuėjo į namus. Tądien buvo vėjuota, tad vėjo gūsiai ugnį tik dar labiau įpūtė, gaisras greitai plito. Liepsnos pasuko vienkiemio link ir užgriebė ūkinį pastatą. Tik pradėjus sproginėti šiferiniam daržinės stogui vyras išpuolė į kiemą žiūrėti, kas darosi.Kol atvykę ugniagesiai numalšino liepsnas pievoje, daržinė sudegė iki pamatų. Išdegė pusė hektaro žolės.

Bukaltiškių kaimo (Panevėžio r.) gyventojai Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad liepsnoja netoli sodybos padegta žolė. Į visas puses plintanti ugnis užgriebė ūkinį pastatą. Nusubėję ugniagesiai rado liepsnų apimtą pastatą ir degančią žolę. Maždaug per valandą gelbėtojai sutramdė gaisrą, bet jis pridarė didelių nuostolių. Sudegė pastate buvę du traktoriai ir automobilis, aplink išdegė 2 ha žolės. Savininkui belieka guostis, kad liepsnos nepersimetė į prie pastato stovintį kombainą. Iki gyvenamojo namo buvo likę apie 50 metrų.

Už žolės deginimą numatytos baudos iki 300 eurų. Taip pat reikia atlyginti gamtai padarytą žalą.

Dzūkai tapo eksperimentuotojų taikiniu: kopas atkuria ugnimi, tam skirta pinigų suma – įspūdinga (1)