Vis dažniau girdime, kad geriausias būdas atsigauti – leistis į gamtą. Tačiau ko joje ieškoti, jei norime ne tik pasivaikščioti, bet ir iš tiesų pasisemti jėgų? Ar tikrai visų išgirtieji meškiniai česnakai yra vienintelis „stebuklas“, kurį galime rasti miške ar pievose? Gamtininkas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros atstovas Almantas Kulbis „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų“ atskleidė, kad yra ir gerokai naudingesnių augalų, kurių galime pasirinkti prie pat namų.
Gamtininkas pastebėjo, kad po žiemos žmonėms išties reikia atgauti jėgas, nors optimistiškai nuteikia ir jėgų suteikia jau pirmieji saulės spinduliai.
„Vyresni žmonės žino, kad dar ir gegužę iškris sniegas, tačiau kiekviena šilta diena nuteikia nepaprastai optimistiškai, nes didžioji dalis žmonių pasijunta gerai, traukia į gamtą, nori pamatyti mišką, gyvūnus, pirmuosius vabzdžius, išgirsti pirmuosius paukščius, todėl tikrai pavasaris – optimizmo metas“, – kalbėjo A.Kulbis.
Daugelis, pridūrė jis, ieškodami vitaminų gręžiasi į gamtą – natūralios priemonės, anot specialisto, dažnam lietuviui gerokai mielesnės.
„Gal kai kas pasakys, kad žiemą gėrė vitaminus ir jų stokos nejaučia, bet natūralios priemonės, kai tik pradeda lysti pirmieji želmenys... eina žmonės į gamtą jų ieškoti“, – šyptelėjo pašnekovas.
Lengva rasti, naudinga vartoti
Lengviausia ir paprasčiausia, tikina gamtininkas, dairytis šalia namų, tačiau reiktų rinktis neužterštas vietoves – nueiti toliau nuo kelio, šiukšlėmis užterštų vietų. O jau tada galite dairytis tikros „vitaminų bombos“.
„Paprastoji garšva – kas ragavo, sako, kad nelabai skani, specifinio skonio, bet tai yra tikra „vitaminų bomba“. Taip pat dilgėlė. Prisikarpykite šviežių, tik lendančių ūglių, iki žydėjimo jos yra vertingos, susiplakite kokteilį. Tik ne itin dideliais kiekiais, tai nėra gėrimas“, – laidoje sakė A.Kulbis.
Pats gamtininkas sakė matęs ir pušų bei eglių ūglių ruošimą, tačiau atkreipia dėmesį į vieną detalę.
„Čia svarbu yra atkreipti dėmesį, kad, jeigu renkame sau, savo šeimai, savame miške, gamtai nepakenkiame arba nedaug pakenkiame, bet jeigu norime dideliais, komerciniais kiekiais prisirinkti, tai tiek gamtai, tiek miško savininkams padaroma žala. Todėl reikia žinoti saiką. Tačiau taip, tai irgi yra vienas iš papildų“, – pabrėžė specialistas.
O štai populiarieji meškiniai česnakai, socialiniuose tinkluose vadinti kone ne vaistu nuo visų ligų, neturi daugiau vitaminų nė jau minėtoji dilgėlė.
„Prieš pora metų pasklido socialiniuose tinkluose, kad štai, čia stebuklingas vaistas po žiemos. Meškinis česnakas, augalas, kuris ribotai paplitęs Lietuvoje, prieš keletą metų buvęs įrašytas į Raudonąją knygą. Populiacija auga, būklė nėra tokia, kad reikėtų saugoti, bet jų nėra ir tiek daug, todėl jei nuskinsime, aptikę augavietę, vieną, du ar tris lapus ir paragausime, nieko nenutiks.
Jei rinksime krepšiais, o tokių atvejų buvo, jie buvo viešinami, pardavinėsime turguje, tai pirma – ribojama ir draudžiama, galime užsidirbti baudą, o kitas dalykas – šitam augalui pakenkiame. Be to, vitaminų ne ką mažiau ir dilgėlė turi. Ji ir arčiau namų, nes meškinį česnaką dar ir rasti sunku“, – kalbėjo A.Kulbis.
Naudinga, sakė specialistas, ir sula, tačiau ir ją reikia leisti nedarant žalos medžiui. O štai šaltinio vandenį, sakė A.Kulbis, žmonės kartais vartoja kiek per drąsiai.
„Žmonės kiek per drąsiai geria šaltinio vandenį, nes sako, kad vanduo visiškai švarus, bet yra bakterijų, jame visko gali būti, priklausomai nuo to, ar įrengtas kaptažas. Kaptažas yra nutekėjimas. Jei iš jo semiame, tada vanduo švaresnis, bet jei tiesiai semiame iš vandentakos, kur yra aplink ir augalų, ir supuvusių lapų, jis gali būti visoks, bet taip, šaltinio vanduo yra be abejo labai skanus ir dažniausiai geriamas“, – dėstė gamtininkas.
Naudingas vien buvimas gamtoje
Vaikystėje dažnas yra laužęs pagaliuką, dėjęs jį ant skruzdėlyno ir tada ragavęs. Ne vienas netgi tikėjo, kad skruzdžių rūgštis turi naudingų savybių. Nors sveikatai naudos iš to gal ir nedaug, gamtininkas sako, kad tai turi kitų teigiamų aspektų.
„Daryti tai verta dėl to, kad tai yra viena iš miško patirčių. Jei švarios rankos, galima palaikyti arti skruzdėlyno, ir palaižę ar pauostę ranką galime pajausti skruzdžių rūgštį, nereikia net rankos įkišti ir skruzdžių erzinti. Galbūt kažkokio poveikio nepajusime, bet tai yra viena iš patirčių, kuri miško gyvenimą priartina labai arti mūsų“, – patarė gamtininkas.
Mat vien buvimas gamtoje, toliau dėstė A.Kulbis, jau pats savaime žmogui atneša daug teigiamų pojūčių, nebūtina ir rinkti augalų, o vis populiarėjančios „miško maudynės“ neabejotinai naudingos.
„Pažiūrėkime vien į lietuvio santykį su mišku – nuo Baranausko iki Daukanto, kaip lietuvis gerbia mišką. Minėjome, kad iš japonų atėjo ši tradicija, bet iš tikrųjų mes patys turime puikias santykio su mišku tradicijas“, – priminė gamtininkas.
Šiems potyriams, pridūrė pašnekovas, nebūtina ir grupė, nors „miesto žmogui kartais padeda terapeutas pajusti tai, ko žmogus nebemoka“.
„Jeigu išeisime ir bandysime girdėti, uosti, klausytis, liesti, pamatysime, kad tikrai miškas gydo ir gali būti, kad vienos išvykos užtenka stresui nuraminti“, – svarstė gamtininkas.
O dabar, sako jis, tam labai tinkamas laikas – gamta jau prabudo.
„Pirmos saulėtos dienos ir šaltakraujai atgyja, iššliaužia, išropoja, varlės pradeda šokuoti. Aišku, jie visi laukia vestuvių meto, nes vasaros sezonas Lietuvoje trumpas, reikia susiporuoti, reikia susilaukti palikuonių.
Žalčiai, kai kurie lietuviai juos garbino, o kiti jų bijo. Jie puikiai apsimeta negyvais, tačiau ne tik žalčiai tą gali. Tai sugeba ir vienas retesnių varliagyvių – raudonpilvė kūmutė. Jei aptinkame ją kur krante, ji taip pat apsiverčia, išverčia savo raudoną pilvelį ir gąsdina. Ji yra nuodinga, taip įspėja, kad nelieskite manęs“, – įdomybėmis dalinosi A.Kulbis.
O dabar, pabrėžė jis, aktyviausiai čiulba iš paukščiai. Birželį jų chorai jau ims tilti.