Tulpių pasaulyje – ne tik meilė, bet ir intriga
Gėlių kalba, dar vadinama floriografija, ypač išpopuliarėjo XIX a. Viktorijos epochoje, kai žmonės negalėjo atvirai kalbėti apie jausmus – vietoje žodžių kalbėdavo žiedais. Kiekviena spalva, kiekvienas žiedlapis turėjo savo reikšmę, tad tulpės tapdavo ne tik puošmena, bet ir jausmų nešėja – nuo meilės iki ilgesio ar net sielvarto.
Ką atskleidžia tulpių spalvos ir veislės?
Tulpių pasaulis – tai ne tik spalvų įvairovė, bet ir gili simbolinė kalba. Raudonos tulpės nuo seno laikomos aistringos meilės ženklu – jos tinkamos tiems, kurie nori drąsiai išreikšti savo jausmus. Baltos tulpės byloja apie atleidimą ir neretai tampa nebyliu būdu pasakyti „atleisk man“. Tamsiai violetinės tulpės simbolizuoja karališkumą, orumą bei išdidumą – ne veltui tokios dažnai puošdavo didikų sodus. Ypatingą vietą užima beveik juoda „Queen of Night“ veislė – paslaptinga, išraiškinga, simbolizuojanti gilų vidinį pasaulį, neišsakytas mintis ar slaptą meilę. Tokią tulpę dovanoti – subtilus ir prasmingas gestas. Savo istoriją turi ir senosios „Rembrandt“ grupės tulpės – dėl netaisyklingų raštų kadaise laikytos defektais, jos šiandien yra itin vertinamos menininkų ir simbolikos mylėtojų kaip unikalumo bei savitumo ženklas.
Žydintis simbolių pasaulis – Pakruojo dvare
Šiuo metu Pakruojo dvaras virsta didžiausia tulpių simbolikos scena Lietuvoje. Čia žydi daugiau nei 5 milijonai žiedų – šimtai tulpių veislių, tarp jų ir simboliškai reikšmingos kaip „Queen of Night“, „Carnaval de Nice“, „Blue Diamond“ ar istorinės „Rembrandt“ tulpės.
Tai – ne tik gėlių festivalis, bet ir jausmų bei simbolių kelionė. Pakruojo dvaras kviečia pažinti pavasarį kitaip – per gėles, kurios kalba.