Gatvėse po žiemos iki šiol neištirpo druskos kristalai, tad medžių gynėjai pranašauja želdynų žūtį. Savivaldybė aplink juos smaigsto jutiklius, kurie labiau tinka ne dirvožemio druskingumui, o drėgmei nustatyti.

Gatvės po žiemos tiek įsūdytos, kad druska iki šiol neištirpo ir po kelerių metų teks sodinti naujus medžius. Tokią nelinksmą ateitį piešia neabejingi juos supančiai aplinkai vilniečiai.

Jie prie savivaldybės rengė protesto akcijas prieš perteklinį druskos naudojimą gatvėms prižiūrėti rankose laikydami plakatus „Druska žudo medžius“, „Prisiberkite tiek druskos sau į sriubą“.

Į tai savivaldybė atšovė, kad 160 šalia medžių sumontuotų „Dragino“ jutiklių didelio druskingumo nefiksuoja, nors arboristė (medžių priežiūros specialistė) ir visuomenininkė Ligita Poškutė tvirtina, kad skaičiai yra baisūs.

Druskos kiekis kelia siaubą

Vieną vakarą sėdusi ant dviračio L.Poškutė apvažiavo miesto centrą ir pasiskolinta dirvožemio druskingumo matavimo įranga paėmė 11 mėginių iš pomedžių. Anot arboristės, skaičiai kelia siaubą.

Štai prietaisas parodė, kad grunte šalia medžio K.Sirvydo skvere yra daugiau kaip 10 gramų druskos litre.

Matuoklis didesnio druskos kiekio neberodo, norint tikslesnio rezultato reikėtų tirpalą dar kartą skiesti.

Tačiau ir šis skaičius yra baisus, nes literatūroje nurodoma, kad medžiams pražūtingas ir 2 gramų litre druskingumas.

Pastebėjo ir daugiau bėdų

Matuoklis 10 gramų litre parodė dirvožemio druskingumą ir Bazilijonų gatvėje. Čia keli medžiai jau nupjauti, netrukus teks šalinti ir kitus.

Šalia riešutmedžio Vokiečių gatvėje – 9,5 gramo litre druskingumas, šiek tiek mažesnis jis Pylimo gatvėje – 7,5 gramo litre.

Tačiau Vašingtono skvere, kur druskos, atrodytų, turėjo kliūti mažiau, vėl 8 gramų litre druskingumas.

Mažiausias druskingumas, kurį užfiksavo L.Poškutės matuoklis, siekė 5,5 gramo litre.

Važiuodama L.Poškutė ne tiktai tyrė druskingumą, bet ir stebėjo, kaip dėl aukštai ir plačiai druską barsčiusių barstytuvų nudegė želdynai J.Tumo-Vaižganto gatvėje, kaip dėl sūraus vandens taškymo žuvo krūmai Pamėnkalnio gatvėje.

Aptaškė automobilių ratai

L.Poškutės žodžiais, druskos nuosėdų ir dabar galima pastebėti ne tik centre, bet ir Fabijoniškėse, Antakalnyje, Šeškinėje. Mat gruntas tiek prisisotinęs druskos, kad ji kristalizavosi paviršiuje.

Šalia gatvių augančius medžius naikino ne tik ant šaligatvių, bet ir ant važiuojamosios dalies išbarstoma druska, nors juos keletą metų žiemą mėginama saugoti atitvarais.

Bet gatvėse pilama druska tirpsta, o medžius pasiekia sūrų vandenį taškant pravažiuojantiems automobiliams, ypač jei leidžiama važiuoti didesniu greičiu.

L.Poškutė atkreipė dėmesį, kad ne vienoje gatvėje krūmai ir žolė druskos tirpalo yra nudeginti iš tos pusės, kur vyksta automobilių eismas.

Be to, vis mažiau medžių lieka prie miesto transporto stotelių, nes ten druska beriama intensyviau.

Pylė po 100 litrų vandens

Jau nebeneigdama susikaupusios druskos poveikio augalams savivaldybė skelbė, kad pavasarį bendrovė „Stebulė“ želdynus intensyviai laistė.

Iš viso laistytos 34 gatvių atkarpos, kuriose auga per 2500 medžių. Papildomai įmonė „Grinda“ laistė dar 13 gatvių atkarpų centrinėje miesto dalyje, kurioje auga apie 700 medžių. Vienam medžiui išpilta ne mažiau kaip 100 litrų vandens.

„Savivaldybė visame mieste grunto nepakeis, tokio kiekio druskos neišplaus. Jos neišplovė net lietus, kurio šiemet netrūksta. Jei norime gatvių, kuriose augtų medžiai, turime keisti gatvių ir šaligatvių priežiūros žiemą metodus“, – pabrėžė L.Poškutė.

Vertė kaltę orų sąlygoms

Dėl džiūstančių medžių nuolat kritikuojama savivaldybė aiškino, kad druska pomedžiuose iki šiol pastebima dėl vyravusių orų sąlygų.

Esą žiemai baigiantis, vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, nepavyko valyti druskingų dangų drėgnu būdu, nes temperatūra dažnai buvo neigiama ir galėjo susidaryti plikledis.

Tuo laikotarpiu dalis druskos įsigėrė į šaligatvių trinkeles, o dabar iškyla į paviršių, kristalizuojasi.

Tačiau savivaldybė tikino, kad daug dėmesio skiria želdynų priežiūrai ir nuo sausio 22-osios veikia 160 dirvožemio druskingumo jutiklių, o ateinančią žiemą jų bus įrengta dar tiek pat.

Matuoja kitu mato vienetu

Nors druska iki šiol neištirpo, mojuodama jutiklių surinktais duomenimis savivaldybė mėgina aiškinti, kad padėtis nėra jau tokia prasta.

Paklaustas, kur buvo užfiksuotas didžiausias druskingumas, savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas nurodė, kad prie Operos ir baleto teatro, kur įrengti du jutikliai, vasario 24-ąją buvo užfiksuotas 2926 ir 2553 mikrosimensų centimetre druskingumas.

Esant tokiam druskingumui netaikant laistymo išgyvena mažai medžių ir krūmų.

Bet ir tai savivaldybei nė motais, nes nutirpus sniegui ir po gausių kritulių tie patys jutikliai esą užfiksavo lengvą 149 mikrosimensų centimetre druskingumą, kuris gali turėti įtakos tik žoliniams ir jautresniems augalams.

Beje, savivaldybė druskingumą matuoja visai kitu elektrinio laidumo mato vienetu – mikrosimensais centimetre.

Panerių gatvė nepavojinga?

Kai kurie savivaldybei priklausančių jutiklių surinkti duomenys verčia gūžčioti pečiais.

Panerių gatvė itin judri, bet prietaisas prie 40-ojo pastato parodė, kad dirvožemio druskingumas visą žiemą buvo 1 mikrosimensas centimetre, o kartais ir mažesnis. O juk šalia degalinė, daug pramonės objektų.

Tiesa, pavojingas druskingumas želdynams L.Stuokos-Gucevičiaus skvere – 1067, Savanorių prospekte – 740, Antakalnio gatvėje – 840, Kauno gatvėje – 580. Nemenčinės plente – 560, Kernavės gatvėje – 400 mikrosimensų centimetre.

Tačiau kitose gatvėse esą tik lengvas druskingumas.

Parinko netinkamas vietas

Biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Rauckis atkreipė dėmesį į savivaldybės klaidingą druskingumo skaičiavimo metodiką: „Jeigu druskingumo jutikliai įrengti šalia stiebų, jų duomenys nieko nereiškia, nes augalų stiebai nereaguoja į druskingumą.“

Jis pateikė pavyzdį: jeigu medis yra 3 metrų aukščio, tiksliausi druskingumo duomenys bus 4,5 metro nuo stiebo, kur raizgosi pagrindinės šaknys.

Vargu ar savivaldybė sugebėjo įrengti druskingumo jutiklius tokiu atstumu, nes visose gatvėse medžius supa šaligatvių trinkelės ir asfaltas.

Be to, „Dragino“ jutikliai, kuriuos naudoja savivaldybė, yra skirti dirvožemio drėgmei nustatyti.

Mėginius – į laboratoriją

V.Rauckis pastebėjo ir kitą metodikos trūkumą. Mat bet kurios medžiagos laidumą sąlygoja vanduo arba cheminis elementas, kuris perneša krūvį. Tarkim, druskingumą lemia natris.

Tačiau krūvį gali pernešti ir vandenilis. Ar jutiklis atpažįsta, kas pernešė krūvį – natris ar vandenilis?

„Šis metodas labiau tinka dirvožemio drėgmei pasitelkus vandenilį nustatyti“, – minėjo V.Rauckis ir pridūrė, kad šie savivaldybės įrengti jutikliai nustato ir sunkiuosius metalus.

Jeigu Vilniaus gatvėse buvo barstoma iš Maroko atvežta druska, joje galėjo būti kadmio.

V.Rauckio nuomone, tiksliausia būtų paimtus dirvožemio mėginius nuvežti į laboratoriją ir ištyrus išrūšiuoti juose esančius cheminius elementus.

Jo žodžiais, tada paaiškėtų ne tik kiek dirvožemyje yra druskos, bet ir ko yra toje druskoje.

Skaičiai kelia siaubą: Vilniaus gatves žiemą „įsūdė“ tiek, kad druska neištirpo iki šiol