Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas šiuo metu eksportuoja apie 80 proc. bananų visame pasaulyje, o prekybos centrų lentynos pripildytos mėgstamiausių pasaulyje vaisių – bananų.
Tačiau, remiantis tarptautinės labdaros organizacijos „Christian Aid“ atlikto tyrimo duomenimis, iki 2080 m. dėl kylančios temperatūros ir ekstremalių oro sąlygų gali būti prarasta 60 proc. tinkamiausių bananams auginti regiono plotų.
„Klimato kaita daro įtaką viso pasaulio bananų augintojams, kurie kasdien susiduria su nenuspėjamais ir permainingais orais, kaitria saule, potvyniais, uraganais, padažnėjusiais kenkėjais ir ligomis“, – sako Anna Pierides, „Fairtrade Foundation“ vyresnioji tvaraus tiekimo vadybininkė.
Bananai mėgstami visame pasaulyje, tačiau jie ypač svarbūs skurdžiausiems pasaulio gyventojams. Daugiau kaip 400 milijonų žmonių bananai sudaro nuo 15 iki 27 proc. jų kasdienių kalorijų, todėl bananai yra ketvirta pagal svarbą maisto kultūra po kviečių, ryžių ir kukurūzų.
Kokią įtaką bananams daro klimato kaita?
„Klimato kaita žudo mūsų pasėlius. Tai reiškia, kad neturime pajamų, nes negalime nieko parduoti. Plantacijos nyksta. Tai, kas vyksta, yra mirtis“, – sako 53 metų bananų augintoja Aurelija Pop Xo iš Gvatemalos.
Klimato krizė bananų plantacijas veikia įvairiais būdais. Ataskaitoje teigiama, kad bananams vešėti ir augti tinkamas gana platus – 15–35 laipsnių temperatūros diapozonas, tačiau jie labai jautrūs vandens trūkumui.
Didelė problema yra ir audros. Jos nuplėšia lapus, todėl augalams tampa sunkiau vykdyti fotosintezę. Dėl kylančios temperatūros vis didesnę grėsmę kelia ir grybelinės infekcijos, o dėl vienos iš jų (Fusarium Tropical Race 4) prarandamos ištisos plantacijos.
„Jei nebus sisteminių pokyčių, rizikuojame, kad Cavendish bananus (dominuojanti veislė) sunaikins Fusarium Tropical Race 4 – grybelinė infekcija, kuri pažeidžia augalų šaknis ir gali lemti visišką ūkių ir plantacijų nykimą. Ši liga dabar aptinkama pagrindinėse Europos prekybos centrų tiekėjų šalyse, pavyzdžiui, Kolumbijoje ir Peru“, – aiškina Holly Woodward-Davey, „Banana Link“ projekto koordinatorė, dirbanti visoje bananų tiekimo grandinėje.
Visgi Gvatemaloje gyvenančios Aurelijos ūkiui didžiausią grėsmę kelia didelis karštis, kuris jau dvejus metus iš eilės alina jos bendruomenę, todėl bananmedžiai miršta.
„Anksčiau buvo prognozuojama, kad taip nutiks ateityje, tačiau tai įvyko anksčiau, ir taip yra todėl, kad mes nesirūpiname savo tėvyne, savo ekosistemomis, ir tai kelia didelį nerimą mūsų vaikams, o ypač anūkams“, – priduria ji.
Ragina imtis veiksmų
„Christian Aid“, už maistą kovojantys aktyvistai ir ekspertai ragina imtis veiksmų įvairiais lygmenimis, kad būtų apsaugoti tiek vaisiai, tiek juos auginantys žmonės.
Agentūra teigia, kad turtingesnės, aplinką teršiančios šalys turi skubiai sumažinti anglies dioksido išmetimą, kad problema būtų išspręsta iš esmės.
Įgyvendindamos Paryžiaus susitarimą, šalys šiemet pateiks naujus nacionalinius klimato kaitos veiksmų planus, kuriuose bus atnaujinti jų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai, pažymi Osai Ojigho, „Christian Aid“ politikos ir kampanijų direktorius.
„Tai didžiulė galimybė šalims paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro prie švarios energijos ir kartu užtikrinti, kad klimato kaitos finansavimas pasiektų žmones, kuriems jo labai reikia“, – sako ji.
Organizacija taip pat ragina bananų augintojus ir žemės ūkio bendruomenes gauti tikslinę paramą iš tarptautinio klimato finansavimo, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančio klimato.
Tuo tarpu vartotojai raginami padėti ir rinktis sąžiningos prekybos produktus, kurie užtikrina, kad ūkininkams bus sumokėta didesnė suma.
Ekologiškų bananų pasirinkimas taip pat padeda kovoti su dideliu cheminių trąšų naudojimu auginant vaisius, kuris didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir gali pakenkti vietos ekosistemoms.
„Klimato krizė ir su ja susijusi biologinės įvairovės krizė reikalauja permąstyti pramonines maisto gamybos sistemas, kurios priklauso nuo vis didesnio kenksmingų cheminių medžiagų kiekio naudojimo“, – sako Woodward-Davey.
Ar ne laikas išsiplėsti už „Cavendish“ ribų?
Visur esantis kreivas geltonas vaisius, kurį prisimename, kai pagalvojame apie bananus, iš tikrųjų yra tik viena šios rūšies veislė – Cavendish.
Ji pavadinta Anglijos 6-ojo Devonšyro hercogo William Cavendish, kuris 1834 m. gavo jų siuntą iš Mauricijaus ir liepė savo sodininkui auginti juos savo didingų namų „Chatsworth House“ šiltnamiuose, vardu.
Šios veislės buvo gabenamos po visą pasaulį, o XX a. šeštajame dešimtmetyje tapo populiariausiu bananu, kai Panamos liga sunaikino anksčiau šią poziciją užėmusią Gros Michel („Big Mike“) veislę.
Iš pradžių buvo manoma, kad Cavendish veislės yra atsparesnės šiai ligai, tačiau neseniai Karibų jūros regione ir kitur kilę Panamos ligos TR4 protrūkiai paneigė šią viltį. Cavendish bananai negali daugintis lytiniu būdu ir yra dauginami identiškais klonais, todėl jų genetinė įvairovė yra labai maža, o tai lemia jų pažeidžiamumą ligoms.
Kadangi klimato kaita dar labiau skatina TR4 ligos plitimą ekspertai mano, kad „skubiai reikia neapsiriboti vien Cavendibh ananais ir ištirti turtingą genetinę bananų rūšių įvairovę“.
„Laimei, bananų rūšys pasižymi didele genetine įvairove, įskaitant šimtus nepakankamai ištirtų veislių, turinčių potencialiai vertingų klimato kaitai atsparių savybių“, – sako Sally Musungu, Šlumbergerio fondo aplinkosaugos tyrėja.
„Ištyrę šią genetinę įvairovę ir pasinaudoję naujomis priemonėmis, tokiomis kaip genų redagavimas, galime paspartinti naujų bananų veislių, kurios galėtų geriau tarnauti ūkininkams ir prisitaikyti prie būsimų klimato sąlygų, kūrimą“, – pridūrė tyrėja.
Parengta pagal „Euronews“ inf.