Artimųjų kapavietę Seniavos kapinėse aplankiusį kaunietį Saulių Pikšrį pribloškė piktavalių sumanymas numarinti šimtametį ąžuolą. Medis išpuolį atlaikė, bet jį sužalojusių žmonių išsiaiškinti nepavyko.

Ekologinei bendrijai „Atgaja“ vadovaujantis S.Pikšrys numano, kodėl bandyta susidoroti su tikra kapinių puošmena tapusiu ąžuolu.

„Turbūt tokiu būdu norėta išvengti kasmet rudenį kapavietes nuklojančių lapų“, – svarstė žinomas kaunietis.

Aplink visą ąžuolo apimtį grandininiu pjūklu žievėje buvo išpjauta dviguba juosta ir kaltu iškaltas tarpas. Tikėtasi, kad medis nudžius, o tuomet jį būtų galima nupjauti ir nereikėtų vargti šluojant lapus.

[[ge:lrytas:lrytas:38169161]]

Perspėjo dėl baisios nuodėmės

S.Pikšrio skaičiavimais, medžio kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje yra apie 2,8 metro, diametras – 90 centimetrų. Anot specialistų, ąžuolo amžius gali būti nuo 150 iki 200 metų.

Ąžuolas liaudies vaizdiniuose – pasaulio medis, jungtis tarp požemio, žemės ir dangaus. Tai daugiau nei medis, tai – šventvietės centras, gyvybės simbolis.

Palaidojimai prie tokių senų ąžuolų liudija baltų mitologijos pėdsakus, vėliau susipynusius su krikščioniška tradicija statyti kryžius, įrengti koplytėles, gerbti šventus medžius kaimuose.

[[ge:lrytas:lrytas:39542373]][[ge:lrytas:lrytas:39453902]][[ge:lrytas:lrytas:39453492]]

„Nukirsti tokį ąžuolą – mirtina nuodėmė, prišaukianti ligą, atkreipianti žaibo kirtį, pritraukianti giltinę. Tai ne tik ekologija ir pagarba gyvasčiai – tai sakralu. Deja, visko pertekusiam šiuolaikiniam miesčioniui tai tik lapais kapavietes šiukšlinantis nereikalingas daiktas“, – svarstė kaunietis.

Seniavos kapinių vedėjas S.Pikšriui pranešė, kad pažeidimai medžio kamiene buvo pastebėti dar 2024 metų balandį.

Pažeistos vietos buvo suteptos medienos antiseptiku, o dendrologai patarė jas apdėti samanomis ir užlipinti moliu.

Apie įvykį S.Pikšrys pranešė policijos pareigūnams ir Kauno aplinkos apsaugos departamentui, tačiau aplinkosaugininkai informavo, kad kenkėjo surasti nepavyko.

Nuomonės smarkiai skiriasi

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ teisės ir personalo vadovė Justina Gracija Vanžodė patvirtino, kad skundai dėl kapinėse augančių medžių nėra retas reiškinys. Kapavietes prižiūrintys žmonės skundžiasi dėl lapų, šaknų.

Lapus paprasta nuvalyti, o štai šaknys gali pažeisti kapaviečių tvoreles, paminklus. Statiniai kenčia ir nuo nulūžusių šakų ar vėtros išverstų medžių.

„Žmonės labai skirtingai vertina augaliją kapinėse. Kai kam ji labai patinka, o kiti skundžiasi šiukšlinama kapaviete“, – kalbėjo įmonės atstovė.

Pasak J.G.Vanžodės, slapčia pakenkti medžiams taip pat bandoma – kaunietė prisiminė atvejį Panemunės kapinėse, kai panašiu būdu bandyta numarinti kelias pušis.

Visais atvejais surasti kaltininko beveik nėra jokių galimybių, mat kapinėse vaizdo kameros nėra statomos, o medžiai niokojami tuo metu, kai jose nelieka žmonių.

Gavę skundą „Kapinių priežiūros“ darbuotojai įvertina situaciją, bando susisiekti su asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, aptaria galimus problemos sprendimo būdus.

„Tampame savotiškais tarpininkais“, – tikino J.G.Vanžodė.

[[ge:lrytas:lrytas:39580321]]

Pasak jos, žmonių reakcija taip pat būna įvairi. Dalis jų įsiklauso į skundus, kiti griežtai atsisako nupjauti medį, kurį pasodino artimo žmogaus atminimui.

J.G.Vanžodė priminė, kad kapinėse draudžiama sodinti aukštaūgius ir paviršinę šaknų sistemą turinčius medžius. Į šią grupę pakliūna įprasti medžiai – pušys, eglės, ąžuolai, beržai.

„Kapinės nėra miškas, o žmonių požiūris į jose augančius medžius – labai skirtingas“, – svarstė įmonės atstovė.

Įžvelgia labai negerą kryptį

S.Pikšrys dažnai keliauja po Lietuvą ir pastebėjo vieną vis dažniau pasitaikantį reiškinį.

Pasak jo, įprastai Lietuvos kaimuose kapinės būdavo įrengiamos ant kalniuko, o visoje erdvėje žaliuodavo gausybė medžių. Tačiau kuo toliau, tuo augalijos mažėja.

„Keista ir ydinga tendencija, prieštaraujanti baltų ir katalikų tradicijoms“, – pokyčius įvertino kaunietis.

Jam viešint draugų sodyboje Braziūkuose (Kauno r.) labai nustebino žinia, kad norima pjauti maumedžius, žaliuojančios vietos bažnyčios šventoriuje.

Tąkart toks sumanymas buvo grindžiamas aplinkybe, kad medžiai teršia šventoriuje esančias kapavietes.

Vos vienas medis

Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ prižiūri 25 kapines, iš jų 15 – veikiančios arba riboto laidojimo.

2014 metais atidaryta laidojimams skirta 40 hektarų ploto teritorija Vainatrakyje (Kauno r.).

Visoje šioje teritorijoje auga tik vienas didelis medis.

Kauno kapinėse – kriminalas dėl šimtamečio ąžuolo: piktavalių ieško, bet neranda