Samanos yra skirtomos į 3 klases: lapsamanes, kerpsamanes, ir ylvaisainius. Lietuvoje didesnė yra lapsamanių (apie 340 rūšių), mažesnė – kerpsamanių (apie 110 rūšių) klasė. Lapsamanės dar skirstomos į 2 poklasius: kiminai ir žaliosios samanos. Ylvaisainių klasės augalų Lietuvoje yra žinomos 2 rūšys.
Ar žinojote, kad samanos, augančias ant medžių kamienų ir šakų turi specifinį pavadinimą? Jos dar vadinamos epifitinėmis samanomis. Kas yra epifitas? Tai augalas, augantis ant kitų augalų, bet jais besinaudojantis tik kaip atrama ir nesimaitinantis jų medžiagomis.
Lietuvoje natūroje dažniausiai sutinkami epifitiniai augalai yra mūsų minimos samanos, kerpės ir dumbliai. Ant medžių žievės dažniausiai auga žaliosios samanos (lapsamanių klasė) ir kai kurios kerpsamanės.
Epifitinės samanos dažniausiai apauga senų medžių kamienų apatines, kartais ir aukščiau esančias medžio dalis (tikriausiai dažnam yra tekę miške pastebėti medį su žaliu „sijonu“). Samanoms bus didelis įžeidimas, jei iš nežinojimo jas palaikysite parazitinėmis rūšimis. Taip tikrai nėra! Jos medžiui nedaro jokios žalos.
Samanos vykdo fotosintezę, prie medžio tvirtinasi rizoidais, drėgmę ir maistines medžiagas efektyviai surenka iš aplinkos, o medžio žievė tarnauja tik kaip atrama.
Apie 70 rūšių samanų aptinkama ant medžių žievės. Didžioji jų dalis nelaikoma tikraisiais epifitais, nes gali augti ir dirvožemyje. Tarp lapuočių medžių senolių labiausiai samanų mėgstami yra klevai, tiek rūšių įvairove, tiek apaugamu plotu. Taip pat samanų ir kerpsamanių, ypač retesnių labai mėgstami yra uosiai ir drebulės. Mažiausiai apsamanoję dažniausiai būna ąžuolai.
Kerpsamanės yra samanų klasė, turinti savitą biologinę sandarą. Jos turi specifinę morfologinę sandarą, kuri jas skiria nuo įprastinių samanų ar kerpių (lichenes). Visos kerpsamanės driekiasi substrato paviršiumi, lapai prie stiebo tvirtinasi 3 eilėmis. Visi lapai begysliai.
Kerpsamanės – augalai pionieriai, dažnai įsikuriantys naujose buveinėse, jei jose pakankamai drėgmės. Todėl dažniausiai sutinkamos drėgnose, šaltiniuotose vietose, ypač mėgsta ūksmingas miško upelių pakrantes, pūvančius kelmus, virtuolių kamienus ir šakas. Kad ir kokios vislios būtų kerpsamanės, jų konkurencingumas kitų aukštesniųjų augalų atžvilgiu yra ganėtinai menkas.
Todėl intensyviau pradėjus augti kitoms samanoms ar žoliniams augalams, kerpsamanės būna priverstos atsitraukti.
Ekologinės samanų galios
Epifitinės samanos ir kerpsamanės atlieka nepaprastai svarbias ekologines funkcijas. Visų pirma, samanos sugeria ir kaupia drėgmę, veikdamos tarsi „gyvi rezervuarai“, taip padėdamos palaikyti mikroklimato stabilumą.
Jos filtruoja ore esančias daleles ir dalį teršalų, todėl padeda palaikyti ekosistemų, kuriose auga, švarą. Daugeliui smulkių organizmų samanos suteikia mikrobuveines ir kartu dalyvauja maisto grandinėse, taip užtikrindamos miško biologinės įvairovės tęstinumą, pvz.: padeda mirusiam medžiui sugrįžti į amžiną gyvybės ciklą.
Samanos anksčiau nei kiti augalai pradeda įsikurti gaisravietėse, kirtavietėse, kitose žmogaus pažeistose vietose, todėl prisideda prie dirvožemio erozijos stabdymo ir pan. O tai, kad daugelis kerpsamanių yra labai jautrios oro taršai, jas paverčia bioindikatoriais – natūraliais oro kokybės „matavimo prietaisais“. Paprastai tariant, jei kerpsamanių miške daug, tai rodo, kad aplinka yra švari ir sveika.
9180 Griovų ir šlaitų miškai
Epifitinių samanų ir kerpsamanių ypač gausu EB svarbos buveinėje 9180 Griovų ir šlaitų miškai. Jų gausą lemia specifinis mikroklimatas ir būdingos lapuočių medžių rūšys. Dėl to, jog jos auga stačiuose šlaituose ir yra mažai nukentėjusios nuo ūkinės veiklos, dažnai primena sengires. O tai neabejotinai idealios sąlygos retesnėms, jautresnėms rūšims.
Kartais medžiai šiose buveinėse būna tiesiog pasidengę pliusnių, kreivadančių, plikūnių kilimais. Todėl šių buveinių išsaugojimas yra itin svarbus, nes kartu saugome ir šios augalų grupės retas rūšis.
Medžių kamienus puošiantis žalias samanų rūbas, yra daugiau nei puošmena, tai gyvybiškai svarbi ekosistemos dalis. Epifitinės samanos ir kerpsamanės nepastebimai kuria mikroklimatą, teikia prieglobstį kitoms gyvybės formoms ir rūpinasi miško švara.
Todėl, žvelgdami į samanomis pasidabinusį medį, nepamirškime, kad matome ne tik gamtos grožį, bet ir rūšis, kurios yra be galo svarbios, o kartu ir labai trapios dėl mūsų veiklos. Todėl jų išsaugojimui reikalingas mūsų dėmesys ir globa.