Gėlynų Kaune per daug ar per mažai? Į šį klausimą vargu ar įmanoma rasti atsakymą. Vieni norėtų, kad tik gėlės žydėtų, kiti – kad medžiai augtų. O specialistai pasigenda geresnės augalų priežiūros.

Norite pasigėrėti žydinčių gėlių jūra – skubėkite į Nemuno salą pavasarį. Jei žavi vėjyje linguojančios smilgos – grožėkitės jomis Taikos prospekte. Taip patars ne tik kauniečiai, bet ir dažnai į miestą atvykstantys svečiai.

O štai ieškoti įspūdingų gėlynų kai kuriuose Kauno gyvenamuosiuose rajonuose net neverta – savivaldybė esą juos yra pamiršusi. Diskusijų kyla net dėl Laisvės alėjos apželdinimo.

Žaliuoja tik meškyčių krūmai

[[ge:lrytas:lrytas:23627943]]

Kauno centre gyvenanti floristė Vilija Lapinskaitė pasidžiaugė, kad pavasarį miestas skendėjo narcizų ir tulpių žieduose.

„Nuostabu buvo matyti Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo prospekte, prie Kauno pilies ir kitose miesto centro bei Senamiesčio erdvėse žydinčias pavasarines svogūnines gėles“, – kalbėjo floristė.

Tačiau V. Lapinskaitė pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Nemuno saloje nužydėjus pavasarinėms gėlėms vaizdas tapo nelabai gražus.

„Suprantu, kad reikia palaukti, kol sužydės kitos gėlės, todėl smalsu, kokie žiedai mieste skleisis vasarą?“ – svarstė kaunietė.

Moteris ir dirba Kauno centre, todėl ją labiausiai stebina Laisvės alėjos želdynai.

„Po liepomis auga tiktai žali krūmai, o ir ne visose vietose jie tankūs. Manau, kad jiems trūksta priežiūros. Be to, pasigendu ryškesnių akcentų. Po medžiais gali augti ne visi augalai, bet įdomesnių vis dėlto galima rasti“, – įsitikinusi floristė.

Kaunietei įdomu, ar mieste bus naujų gėlynų, ar nepamiršti kiti gyvenamieji rajonai?

„Pastebėjau, kad, pavyzdžiui, Vilijampolėje gėlynų nesimato, gražiau apželdintas tik vienas – Jurbarko, Panerių gatvių ir Raudondvario plento žiedas“, – stebėjosi V. Lapinskaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:42784774]][[ge:lrytas:lrytas:42754566]][[ge:lrytas:lrytas:42609178]][[ge:lrytas:lrytas:42594939]]

Pavydi kitiems miestiečiams

O štai Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva“ vadovė Alda Lankelienė svarstė, kad šio gyvenamojo rajono savivaldybė, matyt, nemyli, nes čia gražių gėlynų nėra.

„Besidairant po miestą matyti, kad ne tik centre arba Senamiestyje, bet ir kituose gyvenamuosiuose rajonuose gėlynų yra, apželdinami gatvių pakraščiai, jų žiedai.

Pasimėgauti gražiais augalais galima ir parkuose. Mes nieko panašaus neturime“, – apgailestavo Vilijampolės gyventoja.

Verslininkai prie savo valdų gėlių taip pat nepuoselėja.

„Mes pavydime kitų miesto dalių gyventojams – jei norime pasigėrėti gėlėmis, turime važiuoti į Kauno centrą“, – pastebėjimais dalijosi A. Lankelienė.

Norėtų gėlių pievoje

Eigulių seniūnijoje esančio Muravos bendruomenės centro vadovė Vida Jasaitytė pasidžiaugė, kad pavasarį gausybė tulpių žydėjo prie S. Žukausko gatvės.

Šio gyvenamojo rajono žmonės ilsėtis traukia į Kalniečių parką.

„Kalniečių parko viduryje einant link Savanorių prospekto įrengtos trys gėlių klombos, bet augalai skurdoki, juos reikėtų prižiūrėti geriau“, – mano kaunietė.

Ankstesniais metais Kalniečių parko vejoje buvo pasėta įvairių laukinių gėlių.

Tokios gėlių salos gyventojams labai patikdavo, tad, V. Jasaitytės nuomone, šiuos natūralius gėlynus reikėtų puoselėti kasmet.

Parke gėlių nesodino

Tuo metu Dainavos seniūnijos Partizanų gatvės 2-osios seniūnaitijos seniūnaitė Loreta Pakalniškienė tikino, kad gražiausią gėlyną šios miesto dalies gyventojams atstoja puikiai apželdintas Taikos prospektas.

„Kai suželia smilginiai augalai, žiedus sukrauna dekoratyviniai česnakai, vaizdas labai gražus“, – džiaugėsi moteris. Ji neretai užsuka ir į Dainavos parką.

„Už pavėsinės pasodinta smilgų, jos gražios, be to, užstoja vėją. Bet gėlių nėra. Dar 2021 metais parke, pievoje, buvo pastatyta labai graži Juozo Ruzgo skulptūra „Ugnies deivė Gabija“. Manau, kad aplink ją reikėtų pasodinti gėlių“, – svarstė seniūnaitė.

Moteriai patinka, kaip apželdintas V. Krėvės ir Pramonės prospektų žiedas.

„Ten pasodinti medeliai – rojaus obuoliukai. Pavasarį jie gražiai žydi, vėliau suveša jų lajos. Kai tenka stovėti automobilių spūstyje, malonu į juos pasidairyti“, – kalbėjo kaunietė.

Greta šio žiedo yra ir pieva. „Jei šioje pievoje būtų įrengtas gėlynas, gyventojai džiaugtųsi“, – sakė L. Pakalniškienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42698947]]

Įvardijo gražiausias vietas

Kraštovaizdžio architektė, Lietuvos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakulteto lektorė Vaida Vaitkutė-Eidimtienė patyrinėjo Kauno gėlynus ir želdymus.

Ji pastebėjo, kad Kaune galima išskirti ne vieną pagal šiuolaikines tendencijas suformuotą gėlyną. Vieni įdomiausių yra Nemuno saloje, Vienybės aikštėje, Studentų skvere, prie Kauno pilies.

Jai patinka ir želdynai prie verslo centro „Kauno Dokas“, kitų verslo centrų terasos.

„Šiose vietose siekiama derinti estetiką, ekologiją ir miesto gyventojų reikmes“, – sakė kraštovaizdžio architektė.

Ne kartą girdėjo priekaištų

V. Vaitkutės-Eidimtienės nuomone, Nemuno salos gėlynai išsiskiria ne tik moderniais sprendiniais, bet ir dideliu želdynų plotu bei natūralistinio stiliaus kompozicijomis – keičiantis sezonui suklesti vis kiti augalai.

Kraštovaizdžio architektė priminė, kad Nemuno salos gėlyne neseniai nužydėjo svogūninės gėlės – hiacintai, narcizai ir tulpės. Gėlyne įkomponuota ir dekoratyvių krūmų: medlievų, juoduogių šeivamedžių bei jazminų.

„Pradeda žydėti katžolės, po truputį auga melsvieji mėlitai ir kiti miglinių šeimos augalai“, – aiškino V. Vaitkutė-Eidimtienė.

Nužydėjus svogūninėms gėlėms kraštovaizdžio architektė sakė girdėjusi ir nepatenkintų kauniečių balsų, esą ši erdvė neprižiūrima ir nepatraukli.

„Neturėtų piktinti tie gėlynai, kuriuose po žydėjimo kurį laiką lieka ne visai tvarkingai atrodantys svogūninių gėlių lapai.

Tokie augalai turi natūraliai užbaigti vegetacijos ciklą ir sukaupti maisto medžiagų kitų metų žydėjimui, nes per anksti nupjovus lapiją augalai silpnėja, mažiau žydi, o ilgainiui visai išnyksta“, – aiškino V. Vaitkutė-Eidimtienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42698949]]

Tendencijos ekspertę džiugina

Kraštovaizdžio architektę džiugina, kad Kaune daugėja natūralistinio stiliaus gėlynų.

„Juose gausu vabzdžių, paukščių, prieglobstį randa smulkūs laukiniai gyvūnai ir žinduoliai, todėl tokios vietos kuria ne vien vizualiai patrauklią aplinką, bet ir savotišką gamtos terapijos erdvę miesto žmogui“, – pažymėjo V. Vaitkutė-Eidimtienė.

Stebint natūralius gamtos procesus, augalų kaitą ir gyvąją gamtą stiprėja emocinis ryšys su aplinka, mažėja stresas ir gerėja psichologinė savijauta.

„Tai ypač svarbu kalbant apie šiuolaikinių miestų želdynų funkcijas, jų ekologinę vertę bei sveikatinančią naudą gyventojams“, – sakė kraštovaizdžio specialistė.

Stebisi plastiko gėlėmis

Ir Laisvės alėjos apželdinimą po liepomis V.Vaitkutė-Eidimtienė vertina gerai.

Pasak jos, medžių šaknų zonoje kitiems augalams susidaro sudėtingos sąlygos – trūksta drėgmės, šviesos ir maisto medžiagų, todėl po liepomis gali augti ne bet kokie augalai.

„Pasirinkti baltauogių meškyčių krūmai, susodinti tankiau, sukuria vientisą atsikartojantį žalią tūrį, estetišką vaizdą net ir žiemą ir padeda išlaikyti tvarkingą, vizualiai ramią erdvę“, – savo nuomonę išsakė kraštovaizdžio architektė.

Labiau ją liūdina tai, kad pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje prie įėjimų į parduotuves ir maitinimo įstaigas galima pamatyti plastikinių gėlių.

„Kaune yra tarptautinio lygio floristų, gebančių kurti estetiškas kompozicijas iš džiovintų augalų ir natūralių floristinių medžiagų. Augalų vegetacijos metu patartina naudoti gėlių, medžių ir dekoratyvinių krūmų kompozicijas lauko vazonuose“, – patarė V.Vaitkutė-Eidimtienė.

Varpiniai augalai dar madingi

Kauno gėlynuose dekoratyviniai varpiniai augalai gausiau pradėti sodinti maždaug prieš 10–15 metų, kai buvo imta kurti natūralistinio stiliaus želdynus.

Varpiniai augalai sodinami kartu su daugiamečiais žoliniais augalais ir dekoratyviniais krūmais.

„Kol kas ši natūralistinių želdynų ir dekoratyvinių varpinių augalų derinimo tendencija išlieka. Tokių derinių pavyzdžių galima pamatyti ir tarptautinėse želdynų dizaino parodose, kurios šiandien formuoja apželdinimo madas ir kryptis visame pasaulyje“, – pasakojo V. Vaitkutė-Eidimtienė.

Dekoratyvinės varpinės žolės šiuo metu dar tik pradeda savo vegetaciją, tačiau net ir ankstyvoje augimo stadijoje jos suteikia želdynams lengvumo, struktūros ir dinamikos, o ryškiausią dekoratyvinį efektą šie augalai atskleis vasaros viduryje.

V.Vaitkutė-Eidimtienė pastebėjo, kad vėl madingi tampa anksčiau populiarūs buvę tradiciniai žoliniai augalai – rusmenės, piliarožės, sinavadai, raudonėliai.

„Vis dėlto kiekvienas naujų augalų veislių sodinimas miesto želdynuose yra savotiškas eksperimentas – tik po keleto metų galima objektyviai įvertinti, kurie augalai gerai prisitaiko, išlieka dekoratyvūs, o kurie nepasiteisina ar palaipsniui keičiami kitais“, – įžvalgomis dalijosi kraštovaizdžio architektė.

Norėtų ryškių akcentų

Želdynų dizainerė Julita Ąžolinskaitė-Leckienė įdomiausiu sprendimu įvardijo prie Taikos prospekto įrengtus želdynus, kuriuose vyrauja žoliniai augalai.

Dizainerė atkreipė dėmesį ir į Laisvės alėjos apželdinimą. Joje po medžiais pasodinti baltauogių meškyčių krūmai esą yra atsparūs taršai ir druskai, tinka mūsų klimatui ir augti pavėsyje.

„Žiemą, kai krūmai numeta lapus, lieka švelniai rožinės uogos. Tai gražu. Tačiau yra ir daugybė kitų daugiamečių žydinčių augalų. Galbūt kai kuriuose pomedžiuose būtų galima pasodinti ir tokių, kad vasarą būtų žaismingiau“, – svarstė dizainerė.

J.Ąžolinskaitė-Leckienė pastebėjo, kad kai kuriose miesto aikštėse norėtųsi matyti daugiau vejos ir gėlių, bet jų pasodinti ne visada įmanoma.

„Tai, kaip miesto gėlynai įrengiami, priklauso ne tik nuo užsakovų pageidavimų, aplinkos dizainerių sprendimų, pinigų, skirtų apželdinimui, bet ir nuo to, kas yra po žeme.

Pavyzdžiui, norėčiau, kad Vienybės aikštėje būtų daugiau žalumos. Tačiau jos įrengti negalima dėl to, kad po grindiniu yra įvairios komunikacijos“, – atskleidė želdynų dizainerė.

Ji mieste pasigenda masyvesnių gėlynų ir geresnės jau pasodintų augalų priežiūros, nes būna, kad augalai nukenčia nuo vandalų.

Kauno gėlynų priežiūra rūpinasi bendrovės „Josvainių gėlės“ specialistai.

[[ge:lrytas:lrytas:42698948]]

Kaune atsiras ir naujų žaliųjų erdvių

„Viso miesto žaliąjį įvaizdį formuoja ir projektuoja Aplinkos apsaugos skyriaus kraštovaizdžio architektė Ugnė Butkienė, savivaldybėje besidarbuojanti jau apie dešimtmetį. Visi gėlynai, žaliosios erdvės, gatvės, skverai ir dalis parkų projektuojami ir prižiūrimi būtent jos.

Mieste gėlynai projektuojami taip, kad žydėjimas truktų visą sezoną, pradedant pavasariu – tulpėmis, narcizais, hiacintais, vasarą – daugiametėmis gėlėmis, kurių nenutrūkstamas žydėjimas tęsiasi iki pat rudens.

Kiekvienas želdynas turi savo ypatumų ir iššūkių.

Dažniausiai mieste iš daugiamečių augalų rūšių vyrauja žoliniai augalai, šalavijai, astrai, ežiuolės, raudokėlės, čiobreliai – tai augalai, kurie yra atsparesni miesto kaitrai.

Pavėsyje pasirenkamos melsvės, astrancijos, hakonės.

Nemuno saloje augalų įvairovė didesnė – nuo žolinių augalų iki krūmų. Žydėjimą pradeda tulpės, vilkdalgiai, vėliau tęsia šalavijai, kraujažolės, ežiuolės, plukės, seslerijos, karpažolės, žvaigždūnės, astrai, taip pat gėlyne yra ir keli soliterai – šeivamedis, jazminas ir lamarko medlieva.

O Taikos prospekto gėlyne vyrauja šalavijai, kraujažolės, šilokai, astrai, sedulos ir žoliniai augalai. Jame taip pat buvo projektuojami ir medžiai.

Gatvės ir transporto žiedai sudėtingesni – jiems reikia daugiau priežiūros, žiemą jiems įtaką daro druska bei klimato sąlygos. Tačiau ir miesto gėlynai kartu su parkais ar skverais – ne išimtis.

Šiais metais transporto žiedai ir kai kurie miesto gėlynai bus atnaujinami. Naujos žaliosios erdvės planuojamos A.Juozapavičiaus prospekto skvere, Marių gatvėje, gatvėse, kuriose netrukdo inžineriniai tinklai ir yra palankios sąlygos sodinti medžius ar augalus.

Apželdinimo sprendimai yra projektuojami išlaikant vientisą miesto koncepciją, bet prisitaikant prie vietos ypatumų ar architektūrinių sprendimų.

Miesto erdvės gali padiktuoti net ir augalų spalvų koncepciją ar jų žiedų skaičių. Gražus gėlynas yra tas, kuris bent trumpam sustabdo praeivį.

Laisvės alėjai buvo rengiamas rekonstrukcijos projektas, kuriame buvo projektuojama sodinti krūmus. Labiausiai pasiteisino baltauogės meškytės – jos atsparios druskai ir didelių medžių šaknynui.

Auginti augalus brandžių medžių pomedžiuose – sudėtingas procesas, tik vienetai augalų gali toleruoti tokias sąlygas. Jiems kenkia ir po augalais savo reikalus atliekantys keturkojai“, – sako Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Kauno gėlynų dilema: vieni džiaugiasi augalų jūra, kiti – pavydi kaimynams