„Šių aukso geltonumo klumpelės formos žiedų laukiama mažiausiai 12 metų. O kad augalas apskritai išdygtų – sėkloms reikia 6–10 metų. Kai pagaliau sužydi – grožėtis galima vos kelias savaites per visus metus.
Bet štai kas įdomiausia: klumpės formos žiedas yra spąstai. Vabzdys, patekęs vidun, nuslysta žemyn ir negali išlipti tuo pačiu keliu – tik surinkęs žiedadulkes randa išeitį. Ir iš klaidų nesimoko: keliauja tiesiai į kitą žiedą. Taip ši orchidėja apdulkinama.
Verkių parke ši orchidėja – viena didžiausių plačialapės klumpaitės populiacijų Europoje. Rūšis saugoma pagal Lietuvos raudonąją knygą, ES Buveinių direktyvą ir CITES konvenciją“, – skelbė parkas.
Specialistai taip pat primena, kad augalo augavietė aptverta neveltui – prašoma juo pasigrožėti nuo tako, nelaužyti ir juolab nekasti.
Kaip anksčiau rašė Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), šis augalas įsirėžia į atmintį ne tik dėl neįprasto žiedo, primenančio mažą klumpę, bet ir dėl spalvų įvairovės, kuri ir privilioja vabzdžius.
Susiję straipsniai
Klumpaitės žiedai stambūs, auga po vieną ar net tris, stiebo viršūnėje. Išoriniai apyžiedžio lapeliai tamsiai rausvai rudi. Lūpa didelė, geltona, pūslės pavidalo. Žiedai dideli ir labai puošnūs. Plačialapė klumpaitė – viena iš populiariai vadinamų lietuviškų orchidėjų.
Augalas pasiekia iki 50 cm aukštį su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais. Stiebas ir lapai apaugę tankiais plaukeliais. Žydi gegužės – birželio mėn. Sėklos labai smulkios, jas išnešioja vėjas. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius.
Lietuvoje gana reta rūšis. Plačialapės klumpaitės labiausiai nyksta dėl netinkamo miškų ūkinio naudojimo – intensyvių kirtimų ir vienarūšių spygliuočių medynų formavimo. Rūšį nepalankiai veikia tankūs krūmynai. Kai kuriose vietovėse augalus tiesiogiai naikina žmonės juos iškasdami.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertės Dalytės Matulevičiūtės, nereikėtų turėti iliuzijų, kad įmanoma auginti plačialapę klumpaitę prie namų.
Žmonių bandymai išsikasti augalą ir pasisodinti gėlyne baigiasi nesėkme, nes sudaryti plačialapei klumpaitei tinkamas augimo sąlygas yra praktiškai neįmanoma. Jai augti reikalingas ne tik savitas dirvožemis ir apšvietimas, bet ir sąveika su mikoriziniais grybais bei kitomis rūšimis.